Iki 2007-ųjų Lietuvos animatoriai kasmet sukurdavo 5-6 animacinius filmus. Pernai animacinio kino projektams iš valstybės biudžeto liko tik 150 tūkst. litų, paremti vos du projektai. Tik Animatorių gildijai išreiškus susirūpinimą, Kino taryba rado galimybę paremti dar du animacinius filmus Kino tarybos fondo lėšomis.
Šiemet paremtas tik vienas trumpo metražo animacinis filmas. Ne vieną raštą Kino tarybai išsiuntę animatoriai kreipėsi ir į kultūros ministrą, teigdami, kad tai yra animacinio trumpo metražo kino žanro žlugdymas, užkertant kelią tolimesnei jo raidai, atimant galimybę kurti animacinius fimus iš režisierių, kurių filmai sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose kino festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, reprezentuoja animaciją ir Lietuvos kultūrą tarptautiniuose renginiuose. Animatoriai prašo, kad būtų sugrąžinta ankstesnė animacinio kino rėmimo praktika – kasmet remti 5-6 animacinius filmus. Tuo tarpu pilno metražo filmams, jų įsitikinimu, turi būti numatomos atskiros lėšos.
„Šiandien Lietuvoje tokia situacija, kad daugelis kūrėjų apskritai diskvalifikavo save, išėjo į kitas profesijas, tiesiog atsižegnojo nuo animacijos. Jeigu norėtume kurti rimtą, pilno metražo animacinį filmą, būtų sunku surinkti specialistų“, – sako A. Selenis.
Algirdas ir jo žmona Aurika šiandien taip pat priversti ieškoti naujo darbo. Su savo kūryba visą Europą išmaišę animatoriai šiemet liko už valstybės finansuojamų projektų borto. Lietuvos animatorių gildijos patikėtinis įsitikinęs, kad vertindama animatorių pateiktus projektus, Kino taryba pamiršo atsižvelgti į kūrėjų nuopelnus, projektų kultūrinę svarbą, profesionalumą ir kitus svarbiausius kriterijus.
Lietuviai finansuos latvių projektą
1,3 mln. litų – tiek per dvejus metus Kultūros ministerija skirs vieninteliam ilgametražiam animaciniam filmui „Auksinis žirgas“. Keisčiausia, pasak A. Selenio, kad filmas reprezentuoja Latvijos folklorą ir kultūrą.
„Kiek žinau, filmo „Auksinis žirgas“ sutartyje aiškiai akcentuojama, kad pinigai bus panaudoti tik Lietuvoje dirbantiems kūrėjams. Bet jau girdėjau, kad ketinama samdyti žmones iš užsienio“, – apmaudo neslepia A. Selenis. Lietuvos animatorių gildijos patikėtiniui apmaudu dar ir dėl to, kad visą animacinių filmų finansavimą šiemet susižėrė tarptautinis latvių studijos „Rija“ animacinio kino projektas, kurį įgyvendinant lietuviams teks labiau vykdytojų, o ne kūrėjų vaidmuo. A. Selenis įsitikinęs, kad šiam projektui iš lietuvių pusės būtų užtekę ir milijono, bent jau 300 tūkst. Lt paliekant lietuviškai animacijai.
Nebus ir istorinės animacijos
Šiais metais Aurika ir Algirdas Kino tarybai buvo pateikę du trumpo metražo animacinių filmų projektus: „Jau sauluta vakaran“, skirtą ikimokyklinio amžaus vaikams (tokių filmų ypatingai trūksta) ir istorinio-animacinio filmo projektą „Juodosios menės paslaptis“, skirtą Lietuvos valstybės jubiliejui ir Valdovų rūmų reprezentavimui. Šiems projektams paruošti buvo skirtos Valstybinės stipendijos. Autoriai buvo susiradę ir rėmėją. Nė vienas projektų valstybės finansinės paramos nesulaukė.
Nefinansuoti nuspręsta ir projekto „Lietuvos istorija animacijoje“, prie kurio kūrimo prisidėjo Algirdas ir Aurika. Šią alternatyvą – kurti Lietuvos istorinį animacinį filmą – pasiūliusi Kultūros ministerija, kai žlugo viltys sukurti istorinį vaidybinį filmą.
Užsienyje – geidžiami darbai
„Kasmet labia rimtai ruošdavomės projektų pateikimui ir visada gaudavome finansavimą. O dabar staiga – tuštuma, – atvirai kalba A. Selenienė. – Ką gi, ieškosime kito darbo. Kita vertus, gal ir sveika, vis tiek anksčiau ar vėliau turėjo taip nutikti. Gal išbandysime save pedagogikoje, gal su vaidybiniais filmais padirbėsime? Bet ir čia sunku rasti darbo, tad greičiausiai teks persikvalifikuoti į kiemsargius...“
„Pas mus vis abejojama, bandoma spręsti už užsieniečius – ar jiems bus įdomu? Mūsų kritikai vis dvejoja – ar tai žiūrės? Ogi žiūri! – pasakoja daugybę tarptautinių festivalių aplankęs animatorius, kurio darbas Italijoje vykusiame festivalyje „Opera Nova“ pateko tarp 14 geriausių festivalio filmų, atrinktų iš 45 valstybių. – Kažkodėl mums atrodo, kad būsime įdomūs tik tuomet, jei kursime taip, kaip uþsieniečiai. Bet jie tai jau padarė ir eina toliau, o mes velkamės iš paskos... Manau, kad mūsų lietuviškas – „keistasis kinas“ – jiems kur kas įdomesnis“.
