Net septyni iš dešimties vairuotojų didžiuosiuose Lietuvos miestuose pripažino dažniau ar rečiau viršijantys leistiną greitį, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta penkių didžiųjų šalies miestų vairuotojų apklausa.
Lietuvos kelių policija savo ruožtu konstatuoja, kad net 25 proc. užfiksuotų eismo pažeidimų yra greičio viršijimas.
11 proc. apklaustų vairuotojų teigė greitį viršijantys nuolat, likusieji 59 proc. – kartais. Dauguma vairuotojų linkę pateisinti tokį savo elgesį kelyje: 23 proc. nurodė, kad greičio rodyklė pakyla nepastebint, o dar 22 proc. pasiteisino, kad sąmoningai viršija greitį vėluodami.
Apklausos duomenimis, dažniausiai greitį viršija jauni vyrai (18-35 m. amžiaus), vairuojantys naujausios laidos automobilius (ne senesnius nei 4 m.), o jų vairavimo stažas – nuo 6 iki 10 m.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, maždaug kas ketvirta avarija, kurioje žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl viršyto greičio. Tiesa, per porą metų dėl nesaugaus greičio kilusių avarijų skaičius sumažėjo: 2008 m. iš visų registruotų avarijų greitis koją pakišo 26 proc. vairuotojų, o 2010 m. šis rodiklis smuko iki 11 proc.
Policijos teigimu, avaringumas dėl greičio viršijimo mažėja pirmiausiai dėl gausėjančių greičio kontrolės priemonių, tačiau tokiose avarijose nukentėjusių skaičius išlieka stabilus.
Šiemet per 8 mėn. Lietuvos kelių policija užfiksavo 3745 avarijas, kilusias dėl nesaugaus greičio, iš jų 553 baigėsi vairuotojų ar keleivių sužalojimais ir mirtimis.
Apklausa, kurioje dalyvavo 533 didžiųjų miestų 18-74 m. amžiaus vairavimo teisę turintys gyventojai, taip pat parodė, kad Lietuvos vairuotojai kitiems eismo dalyviams nuolat rodo neigiamus gestus ir kitaip stengiasi sugėdinti nedrausmingus vairuotojus, bet tai nesulaiko jų nuo polinkio viršyti greitį.
Paaiškėjo ir tai, jog greičio viršijimui įtakos turi ir vairuotojo psichologinė būklė. Dažniau spidometro rodyklė pakyla virš leistinos ribos tų vairuotojų, kurie prie vairo sėda blogos nuotaikos, būdami stresinės būsenos.
