Abiturientams - apsisprendimo metas, liko vos pora savaičių iki galutinio apsisprendimo, kokią specialybę, kuri nulems ateities perspektyvas, pasirinkti. "Gyvenimas" ateina į pagalbą būsimiems studentams - pasidomėjome naujomis ar kiek mažiau girdėtomis, tačiau įdomiomis specialybėmis.
Spaudos pramonė
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras 12 klasių baigusiems moksleiviams siūlo naują - spaudos ir pospaudos operatorių - specialybę, kurią inicijavo Lietuvos spaudos asociacija (LISPA). Šios profesijos pagrindas - naujausios žinios apie spausdinimo technologijas.
"Daugeliui spaustuvė asocijuojasi su purvinu chalatu, tačiau šiandienos spaustuvėse įrenginiai yra valdomi kompiuteriu. Spaudos ir pospaudos operatoriai valdo kompiuterizuotas mašinas, vykdo gamybos procesus ir kiekvieną dieną mato, kaip gimsta laikraštis, knyga, žurnalas kiekvienam Lietuvos gyventojui, reklamos katalogas vadybininkui, lankstinukas pirkėjui, kompaktinio disko pakuotė ar mėgstamiausio gėrimo etiketė", - pasakojo LISPA prezidentė Erika Furman.
Septynioliką metų spaustuvių savininkai ir vadovai patys mokė savo darbuotojus, kviesdami Lietuvos ir užsienio ekspertus, o kitų pramonės šakų darbuotojai buvo rengiami profesinio mokymo centruose, kolegijose.
Sparčiai augant Lietuvos spaudos pramonei didėja ir darbininkų paklausa, tačiau darbdaviai neturi atlikti valstybės funkcijų ir užsiimti švietimu. Taip atsirado ši programa, kurioje aktyviai dalyvavo septynių spaustuvių gamybos vadovai, technologai, dizaineriai, Vilniaus technologijų ir profesinio mokymo centro dėstytojams jie padėjo parengti programą.
"Jeigu apsidairytumėte aplinkui, suprastumėte, kokia ši pramonė svarbi - spaustuvėse spausdinami bloknotai, kalendoriai, buteliukų etiketės, jogurtų dangteliai, saldainių dėžutės, visos kitos popierinės pakuotės. Ką ir kalbėti apie pinigus, pasus ir kitus dokumentus, kuriuos spausdina
aukščiausių technologijų spaustuvės", - sakė E.Furman.
Vilniaus technologijų ir profesinio mokymo centras sudarė sutartis su LISPA narėmis spaustuvėmis ir jau po pusmečio teorijos studentai atliks praktiką keliose įmonėse.
Ekonominė gerovė
Kauno technologijos universitetas (KTU) šiais metais studentams taip pat parengė naują, nuo rudens pradedamą dėstyti specialybę – branduolinę energetiką. Ją pasirinkę studentai turės galimybę atlikti gamybinę praktiką naujoje Lietuvos atominėje elektrinėje, jos mokymo centre ir kitose Lietuvos branduolinės energetikos infrastruktūros institucijose.
XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje padaryti atradimai branduolio fizikos srityje sudarė sąlygas naujos mokslinės disciplinos - branduolinės energetikos ir inžinerijos - gimimui. XX a. antroje pusėje ši disciplina virto viena iš svarbiausių ir perspektyviausių žinių sričių, turinčių įtakos visos žmonijos aprūpinimui reikalingais, aplinkai nekenksmingais energijos ištekliais.
"Palyginti su kitomis naujausiomis technologijomis, branduolinė inžinerija turi bene didžiausią potencialą daryti įtaką ne tik pasaulio ekonominei gerovei ir žmonių gyvenimo kokybei XXI amžiuje, bet ir taikai bei stabilumui, - teigia KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Stanislovas Žiedelis. - Nuolatos tobulinamos branduolinės technologijos sukėlė revoliuciją daugelyje kitų žmogaus veiklos sričių - medicinoje (vėžio gydymui), rado daugybę įvairiausių pritaikymų, pradedant geologija ir archeologija, baigiant priešgaisrine apsauga ir maisto saugos kontrole".
Kyla klausimas, kas yra branduolinė energetika. Tai technologijos mokslų srities, energetikos inžinerijos krypties šaka, kurios absolventai privalo turėti išsilavinimą ir patirtį, reikalingus mechanikos, šilumos ir branduolio fizikos principų inžineriniam panaudojimui.
Nagrinėjami branduolinės energijos atsiradimo, valdymo ir panaudojimo inžineriniai principai ir metodai, taip pat tam reikalingų sistemų įrenginiai, procesai ir medžiagos. Branduolinė energetika taip pat susijusi su aplinkos ir žmonių apsauga nuo radiacijos ir radioaktyvių medžiagų keliamos grėsmės.
Sveikatos ugdytojai
Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia skubėti, o tai sukelia stresą ir blogina savijautą. Žinias apie sveiką ir kokybišką gyvenseną gali įgyti studentai, pasirinkę Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) siūlomas sveikos gyvensenos edukologijos studijas.
Tik atsiradusi sveikos gyvensenos edukologijos programa buvo dėstoma vakarinio skyriaus studentams, tačiau jau keletą metų ji pakeista į neakivaizdines bakalauro studijas.
"Programą pradėjome rengti, pamatę, kad visiems - tiek suaugusiesiems, tiek vaikams - trūksta žinių apie sveikatą, - pasakojo VPU Sveikatos ugdymo katedros vedėja Regina Proškuvienė. - Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad didžioji dalis sveikatos priklauso nuo sveikos gyvensenos. Taip atsirado poreikis sukurti programą, kurią baigę studentai ugdytų mūsų visuomenės sveikatingumą".
Anot R.Proškuvienės, užsienyje atlikti tyrimai skelbia, kad sveikatos ugdymas yra ne mažiau reikalingas kaip bet kuri kita disciplina - matematika ar biologija. Pasirinkus sveikos gyvensenos edukologijos specialybę per penkerių metų studijų laikotarpį dėstomi bendrieji pedagoginiai ir specialieji dalykai. Pavyzdžiui: anatomija, fiziologija, visuomenės sveikata, mityba, emocinė sveikata, priklausomybių prevencija, kineziterapijos pagrindai, konfliktų sprendimo psichologija ir kiti dalykai, būtini sveikos gyvensenos sampratai įsisąmoninti.
Ar šią sritį pasirinkęs asmuo privalo būti sveikos gyvensenos šalininkas? "Be abejo. O jei dar šiek tiek dvejojama dėl savo apsisprendimo sveikai gyventi, visuomeninė sveikos gyvensenos samprata
atsiras studijuojant", - kalbėjo R.Proškuvienė.
Studentai, pasirinkę VPU siūlomas sveikos gyvensenos edukologijos studijas, kalba, kad mokytis nėra lengva, tačiau labai įdomu ir naudinga, visų pirma sau pačiam. Įsisąmonintas žinias pedagogai perteiks kitiems.
R.Proškuvienė taip pat pasakojo apie VPU pradėtą rengti, bet dar neįsigaliojusią programą - sporto ir sveikatos edukologiją. Ši programa orientuojasi daugiau į neformalų ugdymą - sporto centrus, mokyklų sporto būrelius, suaugusiųjų švietimo įstaigų darbuotojus.
"Sveikatos treneriai itin populiarūs užsienyje. Jie konsultuoja žmones dėl esamos sveikatos būklės, pasiūlo būdus, kaip ją pagerinti, kokios mitybos, judėjimo režimo laikytis, kaip susitvarkyti su savo mintimis, t.y. tausoti psichikos sveikatą", - būsimą specialybę pristatė R.Proškuvienė.
Gintarė ŠATKAUSKAITĖ
