Kontracepcijos priemonių naudojimo lygis Lietuvoje per praėjusį dešimtmetį išaugo apie pusantro karto, tačiau modernioji kontracepcija, palyginti su Vakarų Europos šalimis, naudojama retai.
Modernias kontracepcijos priemones dažniau naudoja jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, gyvenantys ne santuokoje žmonės, rodo Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro atlikti tarptautiniai tyrimai, suteikiantys galimybę lyginti Lietuvos gyventojų kontracepcinę elgseną 1994–1995 m. ir 2006–2007 m.
Palyginti su 1994–1995 m., bendrasis kontracepcijos priemonių naudojimo lygis pastebimai išaugo visose vaisingo amžiaus (iki 49 metų) gyventojų grupėse – per pastaruosius 12 metų jis padidėjo 1,5 karto ir 2006–2007 m. siekė 75 proc. (1994–1995 m. – 47 proc.).
Didžiausi pokyčiai užfiksuoti vyriausio amžiaus grupėje (45–49 metų), kurioje kontracepcijos naudojimas išaugo beveik tris kartus: 1994–1995 m. tik 21 proc. 45–49 metų amžiaus moterų naudojo kokias nors kontracepcijos priemones, o 2006–2007 m. to paties amžiaus grupėje kontracepcijos priemones naudojo 64 proc.
Kitose amžiaus grupėse taip pat vyko didelių pokyčių: 20–24 metų amžiaus grupėje naudojančiųjų kontracepcijos priemones dalis pakito nuo 47 proc. (1994–1995 m.) iki 85,5 proc. (2006–2007 m.), 25–29 – nuo 56,9 iki 79,3 proc., 30–34 – nuo 57,6 iki 73,9 proc., 35–39 – nuo 51,4 iki 72,4 proc., 40–44 metų grupėje – nuo 39,3 iki 71,2 proc.
Žinant, kad tyrimus skiria 12 metų laiko tarpas, galima daryti prielaidą, kad tarp kiekvienos kartos žmonių kontracepcijos naudojimo lygis išaugo maždaug 13–15 procentinių punktų. Vis dėlto net ketvirtadalis lytiškai aktyvių moterų 2006–2007 m. teigė nenaudojančios jokių apsaugos priemonių nuo nepageidaujamo nėštumo.
Nors bendrasis kontracepcijos naudojimo lygis išaugo, modernių kontracepcijos priemonių (kontraceptinės piliulės, prezervatyvai, gimdinės priemonės (gimdinės spiralės), diafragma/ gimdos kaklelio gaubtuvėliai, putos/kremas/želė/žvakutės, įšvirkščiamieji kontraceptikai ir pan.) naudojimo lygis vis dar tebėra žemas.
Antai kontraceptinės piliulės, Vakarų Europoje laikomos patikimiausia apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo priemone, Lietuvoje yra mažai populiarios, jas vartoja 27 proc. lytiškai aktyvių reprodukcinio amžiaus moterų (iš naudojančių kontracepciją). Tačiau ir šioje srityje užfiksuota reikšmingų pokyčių – prieš 12 metų kontraceptines piliules vartojo tik 4 proc. moterų.
Net penktadalis moterų pasikliauja vadinamaisiais tradiciniais metodais – lytinio akto nutraukimu ir kalendoriniu vaisingų dienų skaičiavimu. Panaši šiuos metodus naudojančių dalis buvo ir 1994–1995 m. (26 proc.). Analogiško tyrimo Prancūzijoje rezultatai rodo, kad piliules vartoja 58 proc. moterų ir tik vos 3 proc. pasikliauja lytinio akto nutraukimu ar kalendoriniu dienų skaičiavimo metodu.
Didžioji dalis kontraceptinių piliulių vartotojų yra jaunesnio amžiaus (20–35 metų), turinčios aukštąjį išsilavinimą moterys. Pačioje jauniausioje amžiaus grupėje (20–24 metų) populiariausi prezervatyvai. Tai gali būti siejama su dabartine jaunimo seksualine elgsena, didesne partnerių kaita. Vyriausio amžiaus moterys (40–49 metų) tiek kontraceptines piliules, tiek prezervatyvus naudoja gerokai rečiau, dauguma jų taiko nutrauktą lytinį aktą arba kalendorinį dienų skaičiavimo metodą, be to, tarp jų populiarios ir gimdinės spiralės.
Kontraceptinė elgsena priklauso nuo respondentų santuokinio statuso. Poros, kurios gyvena kartu nesusituokę, patikimą moderniąją kontracepciją naudoja dažniau nei susituokusios – atitinkamai 63 ir 51 proc.
