Padėtis Lietuvos keliuose, žiniasklaidos pakrikštyta karu, pateisina savo vardą, rodo Europos Komisijos pateikti duomenys.
Milijonui Lietuvos gyventojų teko keturis kartus daugiau mirčių keliuose (233) nei milijonui Švedijos (49), Olandijos (43) ar Maltos (25) gyventojų, kurių šalyse padėtis geriausia ir daugiau nei dvigubai viršijo Europos Sąjungos vidurkį (86). Šis Lietuvos rodiklis yra didžiausias visoje Europoje.
Kitos dvi Baltijos šalys, Latvija ir Estija, užima antrą ir trečią šio liūdno sąrašo vietas. Latvijoje milijonui gyventojų teko 177, o Estijoje - 152 mirtimi pasibaigę eismo įvykiai.
Pirmosios Saugaus eismo dienos Europoje proga paskelbti projekto "Safety Net" duomenys rodo, kad ES užsibrėžtą tikslą - per 2001 - 2010 m. periodą sumažinti mirčių keliuose skaičių nuo 50 tūkst. iki 25 tūkst. 2010 - pasiekti pavyks, tačiau situacija ES valstybėse skirtinga.
Anot Europos Komisijos dokumente cituojamo už transportą atsakingo EK pirmininko pavaduotojo Jacques'o Barrot (Žako Baro), jei pažanga ir toliau išliks, sutelkus visos Europos Sąjungos pastangas, nustatytą tikslą iki 2010 metų įgyvendinti įmanoma. Jis paskatino valstybes nares atidžiai susipažinti su ką tik paskelbta ataskaita ir padaryti deramas išvadas. Ypač primygtinai prašydamas susiimti tų valstybių narių, kurių rezultatai prasti, vyriausybes.
Jei Europos Sąjungos vidurkis rodo, jog mirčių keliuose skaičių pavyko sumažinti 22 proc. Lietuvoje, šis skaičius išaugo 8 proc., nuo 706 mirtimi pasibaigusių eismo nelaimių 2001 m. iki 759 mirčių 2006 metais.
Nedaug nuo Lietuvos "atsilieka" Estija, kurioje per tą patį periodą fatališką baigtį turėjusių eismo nelaimių skaičius išaugo 3 proc., nuo 199 mirčių 2001 metais iki 204 mirčių 2006 m.
Efektyviausiai iš trijų Baltijos valstybių saugaus eismo politiką įgyvendino Latvija, sumažinusi mirčių keliuose skaičių 27 proc., nuo 558 mirčių 2001 metais iki 407 mirčių 2006 m., t.y. vien 2006 metais lyginant su 2001 m. Latvijoje buvo išsaugota apie 200 gyvybių. Tai yra geriausias rezultatas visame Baltijos jūros regione.
Tiesa, žuvusių eismo nelaimėse jaunesnių nei 25 metai žmonių Lietuvai tenka mažiausiai visoje Europoje. Lietuvoje šis skaičius sudaro 17 proc. visų žuvusiųjų, tuo tarpu ES vidurkis yra 27 proc.
Latvijoje ir Estijoje šie rodikliai prastesni, Latvijoje šis skaičius siekia 21 proc., o Estijoje - 29 proc.
Bendri ES statistiniai duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse iki 30 proc. mirtimi pasibaigusių eismo nelaimių įvyko bent vienam iš įvykyje dalyvavusių vairuotojų esant neblaiviam. Maždaug pusė vairuotojų nesilaiko saugaus greičio. Beveik visose Europos valstybėse daugiau nei trys ketvirtadaliai vairuotojų ir priekyje sėdinčių keleivių važiuoja prisisegę saugos diržus.
Kai kuriose Europos valstybėse, įskaitant Airiją ir Portugaliją, mažiau nei pusė gale sėdinčių keleivių važiuoja prisisegę saugos diržus. Automobiliais keliauti pavojingiausia Graikijoje ir 2004 m. į ES įstojusiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
Nors tobulėjančių transporto priemonių saugumas nuolat gerėja (pasyvusis saugumas), skirtumas tarp turtingųjų ir ne tokių turtingų valstybių labai ryškus.
