Rudenį internetiniame tinklalapyje „SAVAS“ vykdė apklausą: ar ekologiškai gyveni? Tarp galimų atsakymų variantų buvo: atliekų rūšiavimas, drobinio maišelio nešiojimasis į parduotuvę, ekologiško maisto ir kosmetikos, elektrą tausojančių prietaisų bei ekologiškesnio transporto naudojimas, elektros ir vandens tausojimas.
Daugiausiai apklaustųjų (32%) balsavo už elektros ir vandens tausojimą, 18% apklaustųjų nešiojasi drobinį maišelį, 11% rūšiuoja atliekas. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad net 19% apklaustųjų teigia, jog jiems visiškai nerūpi ekologiškas gyvenimo būdas. Todėl „Žalių žinių“ rubrika nusprendė labiau pasidomėti, kodėl studentai tokie abejingi aplinkos problemoms.
„Žalios žinios“ apklausė studentus Vytauto Didžiojo universitete ir jo bendrabutyje. Studentų buvo klausiama, ar jie domisi aplinkosauga, ekologišku gyvenimo būdu ir kuo tai pasireiškia. Apklausos metu pastebėjome skirtingą merginų ir vaikinų požiūrį į aplinkos problemas ir jų aktualumą. Didesnis susidomėjimas ir susirūpinimas juntamas vaikinų tarpe, net 68% apklaustųjų į minėtus klausimus atsakė teigiamai, tuo tarpu iš merginų teigiamai atsakė tik 49%.
Dauguma studentų teigia, kad aplinkos problemomis ir ekologiška gyvensena domėtis jiems trukdo tingėjimas, laiko stoka, aplinkinių pasyvumas, ,,užkabinančios informacijos trūkumas“, reklamos stoka, pinigų stygius (pvz. ekologiškam maistui), konteinerių trūkumas.
Didžioji dalis studentų mano, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nesidomi aplinkos problemomis, yra „užsilikęs“ sovietinių laikų mąstymas. Studentas Mantas sako, kad mūsų visuomenė šiandien gyvena daug ką paveldėjusi iš sovietinių laikų. Ne išimtis ir aplinkosauga.
Tais laikais apie aplinkos saugojimą, tausojimą praktiškai nebuvo kalbama, priešingai, buvo diegiama, jog mes visą laiką gyvensime supami begalės nesibaigiančių gamtos turtų, o mokesčiai už komunalines paslaugas buvo minimalūs. Todėl visuomenei sunku persilaužti ir staiga pradėti taupyti.
Studentė Ina mano, kad Lietuvos visuomenė nėra visiškai apatiška šiuo klausimu. „Dabar jaunimo tarpe tikrai darosi populiaru rūpintis savo aplinka, kur ir kaip gyvename. Tačiau vyresnė karta, užaugusi sovietinėje sistemoje, dar to nesuvokia, neperėmė šių idėjų. Galbūt socialines reklamas ir įvairias akcijas reikėtų orientuoti į šią visuomenės grupę. Taip pat į pačius jauniausius visuomenės dalyvius – vaikus. Jeigu išmokysime juos tausoti gamtą, jos išteklius ir sugyventi su ja – gyvensim daug ekologiškiau“, – teigė Ina.
Lauryno nuomone, mūsų visuomenė yra tingi ir vartotojiška. Vaidotas pastebi, kad mūsų visuomenei trūksta pilietiškumo, kad kartais būna perdėtas rūpinimasis ne tomis aplinkos problemomis, kuriomis reikėtų. Paulius, vartojantis ekologišką maistą, sako, kad domėjimasis aplinkosauga „Turi būti širdy!“.
Tačiau įdomiausia mintis nuskambėjo iš Jovitos lūpų: ,,Vienu paukšteliu daugiau ar mažiau – koks skirtumas?“.
Girdint tokius studentų pasisakymus apie gamtą darosi tikrai neramu. Negi mums iš tikrųjų nerūpi aplinka, kurioje gyvename? Negi nesvarbu, ką valgome? Negi esame tokie materialistai ir visai nesuprantame apie gyvybės svarbą mūsų Žemėje? Juk, jeigu pasaulyje nebūtų tų „paukštelių“, kurių mes nesistengiame saugoti, nebūtų ir mūsų.
Matydami susimąstyti verčiančius rezultatus nutarėme „pasotinti“ studentiškąją visuomenę straipsnių serija, kurioje aptarsime kiekvieną iš apklausoje minėtų palankesnio aplinkai gyvenimo pasirinkimų. Ieškosime kiekvieno jų pliusų ir minusų bei bandysime išsiaiškinti, yra visgi problemų šioje srityje, ar visa tai tik iš neturėjimo ką veikti ar laisvu nuo mokslų laiku. Domėkitės ir laukite.
Vilija Brazaitytė, Dalia Dovidaitytė
www.savas.lt
