Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtai Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijai ir teiks ją tvirtinti Seimui. Strategijoje nustatyti Lietuvos švietimo politikos prioritetai, ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio kaitos ir finansavimo kryptys.
„Ši Vyriausybė parengė ambicingą Lietuvos pažangos 2030 m. strategiją, kurioje numatyti mūsų šalies siekiai. Joje ypatingas dėmesys skiriamas kūrybiškumui, kuris neįmanomas be modernaus švietimo. Todėl labai svarbu turėti aiškią švietimo strategiją, nubrėžiančią ilgalaikius ir aiškius tikslus,“ – sako l.e.p. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Pasak ministro, pagrindinis strategijai keliamas iššūkis – sutelkti, skatinti švietimo bendruomenę bei visus Lietuvos žmones nuolat ir kryptingai lavintis. Žinių kelias yra pats tiesiausias, siekiant asmeninio tobulėjimo ir šalies gerovės.
Artimiausiu metu Valstybinės švietimo strategijos svarstymas persikels į Seimą. „Labai svarbu visoms partijoms susitarti dėl švietimo strategijos krypčių bei prioritetų ir derinti skirtingas nuomones, nes bendrai turime rasti geriausią sprendimą, kuria kryptimi eisime,“- sako G. Steponavičius.
Tikslai: savarankiška ir bendradarbiaujanti mokykla, talentingi mokytojai, plačios galimybės besimokantiems
Strateginis šio dokumento tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį.
Valstybinėje švietimo strategijoje suformuluoti keturi pagrindiniai tikslai. Pirmasis - pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kad beveik visi mokytojai ir dėstytojai rezultatyviai dirbtų ir nuolat tobulėtų. Šio tikslo sėkmė priklausys nuo švietimo sistemos pajėgumo pritraukti ir išlaikyti talentingiausius žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems, nuo to, ar į švietimą ateis gabiausieji ir darbščiausieji, o švietimo ir ugdymo studijų turinys teiks dalykines žinias bei formuos platų humanitarinį kultūrinį akiratį.
Antrasis tikslas - įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną. Mokykloms numatoma suteikti daugiau savarankiškumo priimant įvairius sprendimus. Jos bus skatinamos į mokyklų bendruomenes aktyviau kviesti mokinius, tėvus, socialinius partnerius, kad jau mokyklose kurtųsi solidarios bendruomeninės elgsenos įgūdžiai, formuojantys atsakomybę dėl tautos kultūros ir valstybės gyvenimo.
Trečiuoju tikslu užsibrėžiama stiprinti vaikų ir jaunimo neformalųjį švietimą, kad mokiniai, studentai bei jaunimas turėtų palankiausias galimybes realizuoti individualius gebėjimus. Tai ypač aktualu socialinės atskirties rizikos grupėms, emigrantams, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Didinti neformalaus švietimo paslaugų įvairovę padės finansavimo modelis „pinigai paskui vaiką“.
Nedarbas ir emigracija, žinių stoka renkantis profesiją kelia ketvirtą tikslą švietimui - operatyviau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, padėti žmonėms greičiau susiorientuoti, atpažinti savo privalumus ir jais pasinaudoti ieškant darbo. Taip pat gebėti savarankiškai valdyti karjerą, rinktis perspektyvesnes karjeros kryptis, savarankiškai kurti verslą ir savo darbo vietą. Švietimas turi atverti galimybes bei siūlyti įvairias paslaugas, padedančias žmogui tobulinti gebėjimus remiantis kvalifikacijomis bei visapusišku savęs tobulinimu, įgyjant pasitikėjimo savo jėgomis, atsakomybės už save, bendruomenę, valstybę ir aplinką.
Strategija rengta tariantis su įvairiomis visuomenės grupėmis
Valstybinė švietimo strategija parengta siekiant sutelkti švietimo bendruomenės pastangas į konkrečias problemines švietimo sistemos grandis, kurių pokyčiai lems ir visos švietimo srities pokyčius, reaguoti į dabartines pedagoginės bendruomenės aktualijas, naujausius teisės aktus.
Ruošdama dokumentą Švietimo ir mokslo ministerija rėmėsi Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030“ nuostatomis. Taip pat organizavo viešąsias konsultacijas su įvairiomis interesų grupėmis: pedagogų asociacijomis, savivaldybių tarnautojais, politikais, universitetų, verslo atstovais, mokinių ir studentų organizacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, parlamentinių partijų atstovais. Buvo atsižvelgta į jose išsakytus visuomenės lūkesčius, nuomonę, siūlymus. Be to, atsižvelgta ir į pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas, naujausius Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo būklės duomenis.
Strategija, tariantis bei konsultuojantis su įvairiomis visuomenės grupėmis, rengta dvejus metus. Suorganizuota per 20 viešųjų konsultacijų.
Strategija kuriama dešimčiai metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketveri metai.
Dabartinė 2003-20012 m. Valstybinė švietimo strategija patvirtinta Seime 2003 metais, jos rengimą 1999 m. inicijavo prezidentas Valdas Adamkus.
