Sakoma, kad jo pristatinėti nereikia. Juk daugelis geltonosios spaudos mėgėjų vienu įkvėpimu išvardintų: cinikas, aštrialiežuvis, skandalistas ir …muzikantas. Pats atlikėjas teigia, kad yra ne toks jau piktas bei skandalingas, kokį vaizduoja masinės informavimo priemonės. Todėl šį kartą nekalbėsime apie Tomo Sinickio simpatiją/antipatiją muzikinės padangės šviesuliui A.Mamontovui ar seimo deginimą.
Grupė “Gravel” iširo gan seniai, tačiau jūs vis dar dominate visuomenę, esate kviečiamas koncertuoti. Kodėl?
Pirmiausia, tai manęs niekas nekviečia, išskyrus klubą Siena. Kai esi arba svajoji tapti roko muzikantu, įsivaizduoji, kaip turėtų atrodyti koncertai, publika. Būtent Sienoje viskas taip ir yra. Yra vietų Vilniuje, kuriose negročiau, net jei siūlytų didžiulį honorarą, nes žinau, jog man ten nepatiktų.
O kodėl apie mane rašo? Nežinau, matyt, neturi daugiau apie ką rašyti. Yra daug svarbesnių dalykų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį. Bet apie 70% žurnalistų yra dar blogesni, nei mano suformuotas įvaizdis visuomenėje, todėl žmonės ir negauna profesionaliai pateiktos informacijos. Šios profesijos atstovai žino, jog iš manęs išgauti kokią nors cinišką frazę visiškai nesunku. Man, kaip ir Oksanai Pikul, nėra ko slėpti.
Tu gan prieštaringa asmenybė. Daugiau žmonių tave myli ar nekenčia?
(Atsidūsta) Kažkas yra pasakęs, kad aš mažai žmonių palieku abejingais. Mane arba labai myli, arba labai nekenčia. Visgi tikiu, jog yra daugiau tokių, kurie nemėgsta manęs. Bent kartą per dvi savaites gaunu laišką su teigiamais atsiliepimais. Turinys dažniausiai būna toks: „Aš galvojau, kad esi visiškas durnius, bet kai išgirdau tavo dainas, supratau, jog taip nėra.“
Kita vertus, neigiamų nuomonių tiesiogiai neišgirstu. Lietuviai ne tokie žmonės... Jie geriau internete parašo 20 piktų komentarų ar išmuša priešui langą. Tačiau nesupraskit neteisingai, aš nesu nusiteikęs priešiškai. Man patinka šuniukai ir kiti mieli dalykai, bet nekenčiu neteisybės. Turiu susidaręs priešų sąrašą, į kurį įtraukti man pridirbę žmonės. Esu kerštingas, todėl tokius atsimenu visą gyvenimą. Tačiau specialiai pakenkti nesistengiu, tikiu, kad anksčiau ar vėliau gyvenimas pats juos nubaus.
Esi ironiškas ir nevengi sarkazmo?
Kažkas yra pasakęs:”Visi žiauriausi darbai žmonijos istorijoje buvo atlikti labai rimtais veidais”. Manau, kad kasdieniniame gyvenime reikia nusiimti tą rimtumo kaukę. Mes, lietuviai, mėgstame vaidinti rimtesnius ir protingesnius nei iš tiesų esame. O aš nevengiu ironijos bei sarkazmo. Bent jau man atrodo, kad dainuoju labai rimtas dainas, bet koncertuose stengiuosi elgtis natūraliai, juokauti. Reikia atskirti esmę ir įpakavimą. Geriau sudaryti prastą pirmą įspūdį apie save nei iš tikrųjų esi, nes visad gali pasitaisyti. Pavyzdžiui, galiu spėti, kad Antanas Nedzinskas bus vienintelis Tautos prisikėlimo partijos atstovas, kurį perrinks antrai kadencijai. Iš jo nieks daug nesitiki, jis ir nesusikirs.
Drąsiai reiški savo nuomonę. Jautiesi protingesnis už kitus?
Ne. Aš galbūt drąsesnis ir man patinka įvairūs dalykai, o tai yra šioks toks kvailumo požymis. Juk versle dažniausiai laimi tie, kurie rizikuoja. Taip pat ir su manim. Žinau, kad nesu geriausias dainininkas ar dainų autorius. Bet kartais pasiseka ir daina tampa hitu. Jeigu būčiau baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, suvokčiau, kad aš ne itin geras gitaristas, atlikėjas ar dainų kūrėjas, aš viso to ir nedaryčiau. Taigi, esu tiesiog drąsesnis ir kvailesnis. O protingesnis nebent už Kirkilą.
Ką tau reiškia kūryba?
Tai man padeda atsipalaiduot. Vieni žmonės po darbo geria, antri eina pas kitas bobas, o aš kuriu dainas.
Kurdamas galvoji apie savo klausytojus?
Kurdamas negalvojau. Susimąstau apie juos, kai sprendžiu, kurias dainas reiks viešinti. Nes kai ko klausytojai nenori girdėti, nuo kai ko pakrauptų, kai kuo įžeisčiau… Kuriu apie tai, kaip aš jaučiuosi, jaučiausi ir kaip norėčiau jaustis.
Kas trukdo padėti tašką muzikinėje veikloje?
Šito reikia klaust Aurelijaus Silkinio, kuris vis kviečia koncertuot. Norėdamas pailsėti po darbų, pasiimu į rankas gitarą ir sukuriu dainą “Apuokas”. Kitą penktadienį prieš “Midsomerio žmogžudystes” įsipilu vyno ir sukuriu dainą “Pilietis”. Sekantį penktadienį – “Lūkesčiai ir pasiekimai”. Po dviejų savaičių paskambina Aurelijus ir prašo pagrot. O aš jau negaliu sakyt, kad neturiu naujų dainų, noriu jas pristatyt klausytojams. Grupė “Gravel” turėjo koncertų planą keliems mėnesiams į priekį. Dabar viskas priklauso nuo nuotaikos ir sutapimų. Jau turiu medžiagos ir albumui, tik nežinau kada jį įrašysiu. Kai bus noro, laiko, teigiama emocinė būklė, tai dar kartą įlipsiu į tą š*** ir išleisiu albumą.
Monika Kauliūtė
