Dauguma studentų gauna užduočių, tačiau ne dažnai 5 proc. galutinio pažymio priklauso nuo sprendimo, kaip pasielgti su dėstytojo vidaus organais.Šv. Marijos koledžo Merilende dėstytojas Michaelas Taberis liepė savo „Altruizmo ir egoizmo“ kurso studentams nuspręsti, ar jis turėtų paaukoti savo inkstą, praneša npr.org.
„Bandžiau sugalvoti užduotį, kuri leistų jiems tikroje situacijoje pritaikyti kai kurias koncepcijas ir diskusijas, kurios vyko seminaro metu“, – teigė jis.
Kadangi žmogui išgyventi užtenka vieno inksto, ar negalima laikyti savanaudiškumu noro turėti abu organus? Ar amoralu neskirti vieno organo transplantacijai?
Teorinė diskusija tampa sudėtinga, kai kalbama apie tikrą žmogų. „Sprendimas padaryti kažką tokio asmeniško, kaip atiduoti dalį savęs, nėra tas pats, kaip kilniam tikslui paaukoti, tarkime, net ir didelę pinigų sumą“, – aiškino dėstytojas.
Ši užduotis nebuvo vien hipotetinė, mat profesorius rimtai svarstė galimybę padovanoti vieną savo inkstą. „Studentams semestro pradžioje pasakiau, kad pasilieku teise nesivadovauti jų sprendimu, kad ir koks jis bebūtų“, – sakė M. Taberis.
Tačiau pasirodė, kad priešingai nei prognozavo dėstytojas, studentai nusprendė leisti jam pasilikti inkstą.
„Buvo labai aišku, kad taip pasielgti būtų teisinga. Tačiau jiems buvo nelengva duoti tokį patarimą žmogui, kurį jie pažįsta, tai yra, man, – kalbėjo jis.
Nesmagiai jautęsi studentai parengė ne tokį ryžtingą rašto darbą, nors jiems liepta parašyti griežtą ir tvirtą sprendimą. Nepaisant to, studentai vis tiek gavo geriausią įvertinimą.
O M. Taberis išsaugojo inkstą – bent kol kas. Jis teigia galintis šį klausimą po kelių metų apsvarstyti iš naujo.
