Šį rudenį pradėjo veikti visi studijų mechanizmai, garantuojantys nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams. Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas ir pasiekę aukštų akademinių rezultatų palyginti su bendru kurso vidurkiu po dvejų studijų metų galėjo gauti krepšelį arba finansinę kompensaciją, prilygstančią įmokos už mokslą dydžiui.
Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad po pirmųjų dvejų studijų metų valstybės finansavimą praranda studentai, kurių vidurkis daugiau kaip 20 procentų žemesnis už bendrą kurso vidurkį. Jų vietos atitenka už studijas mokėjusiems geriausiems to paties kurso studentams.
Lapkričio 16 d. rotacijos ir kompensacijos mechanizmų įgyvendinimas buvo pristatytas LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai studentų požiūriai į rotacijos tvarką išsiskiria, priklausomai nuo to, ar studentai mokosi valstybės finansuojamoje, ar valstybės nefinansuojamoje vietoje.
Lapkričio 17 d. švietimo ir mokslo ministrė Nerija Putinaitė susitiko su jaunimo iniciatyvinės grupės – jaunimo organizacijos „Darbas“ – atstovais, inicijavusiais parašų rinkimą dėl rotacijos tvarkos keitimo.
Po dviejų metų vykdomas studijų krepšelių perskirstymas – vienas iš keturių mechanizmų, realizuojančių LR Konstitucijos nuostatą garantuoti nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems. Pirmasis – tai studijų krepšeliai, kuriuos gauna geriausi stojantieji. Kaip rodo pastarųjų metų priėmimo praktika, valstybės finansavimą studijoms kasmet gauna apie pusė stojančiųjų.
Antroji priemonė – natūralus kas semestrą vykstantis valstybės finansavimo persiskirstymas: mokantieji už studijas gali užimti valstybės finansuojamą vietą tais atvejais, kai stojant studijų krepšelį gavęs studentas yra pašalinamas iš aukštosios mokyklos arba nutraukia studijas. Tokiu būdu iki rotacijos universitetuose studijų krepšelių neteko 1485 arba 13 proc. įstojusiųjų, į jų vietas perėjo 615 arba 7 proc. proc. mokėjusių už studijas. Kolegijose valstybės finansavimą prarado 1270 arba 14 proc., į jų vietas priimta 688 arba 11 proc. iš pradžių įstojusių į mokamas studijas.
Kompensacijos mechanizmas leidžia geriausiems už mokslą mokantiems studentams atgauti sumokėtą studijų kainą. Jų skaičius gali siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus. Kompensavimas vykdomas du kartus – po dviejų pirmųjų metų ir po likusio studijų laikotarpio. 2011 m. tam skiriama 11,413 mln. litų – už studijas sumokėtas lėšas atgaus 989 universitetų ir kolegijų studentai, arba apie 5 proc. 2009 m. įstojusių į mokamas studijas.
Ketvirtoji priemonė – rotacija po dviejų studijų metų – numato, kad dalis valstybės finansuojamų studentų praranda studijų krepšelį, bei suteikia galimybę studijų metu jį gauti mokantiems už mokslą. Aukštųjų mokyklų pateikti duomenys rodo, kad vykdant studijų rezultatų palyginimą po pirmųjų dviejų kursų universitetuose įvyko maždaug 2 proc. studentų persiskirstymas – apie 200 studijų krepšelį prarado ir 130 juos perėmė. Kolegijose dviejų metų rotacija vyko aktyviau – valstybės finansavimo neteko per 610 studentų arba 8 proc. stojant gavusiųjų studijų krepšelius, jų vietos atiteko 310 arba 9 proc. už mokslą mokėjusių studentų.
Pirmoji rotacija parodė, kad vertinant studijų rezultatus studentai studijuoja apylygiai. Dviejų metų terminas leidžia pasverti ilgalaikius studento pasiekimus ir brėžia minimalią palyginamą pažymių vidurkių ribą tiems, kurie gauna valstybės finansavimą.
Prieš priimant Mokslo ir studijų įstatymą, buvo daug diskutuota dėl rotacijos terminų. Buvo siūlymų įtvirtinti labai dažną valstybės finansavimo perskirstymo terminą, tarp jų – ir studentus rotuoti kas semestrą, kad siekti gerų akademinių rezultatų skatintų nuolatinė grėsmė netekti studijų krepšelio. Galutinį sprendimą nusvėrė argumentai nustatyti ilgesnį, dvejų metų, terminą. Buvo nuspręsta, kad vienas studijų kursas – palyginti trumpa akademinė atkarpa daryti bendras išvadas apie studentų pasiekimus. Dažnai vykdant studijų rezultatų palyginimą, jį gali lemti ir vieno egzamino rezultatas.
Sprendžiant dėl rotacijos terminų buvo atkreiptas dėmesys, kad iki Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo galiojusi rotacijos tvarka, kai studijų rezultatai lyginti kas semestrą, valstybės finansavimą perskirstydavo tik tarp gaudavusių pilną ir dalinį studijų finansavimą (už semestrą mokėjusių 520 litų įmoką), o įstojusieji į mokamas studijų vietas valstybės finansavimo „perimti“ negalėjo. Atsisakant dažnos rotacijos idėjos taip pat atsižvelgta į galimas tokio studijų rezultatų palyginimo – kai studijų krepšelio netekęs studentas turi mokėti visą studijų kainą – pasekmes pačiam studijų procesui ir studentų bei dėstytojų santykiams.
Tvirtinant rotacijos tvarką taip pat nuspręsta, kad studijų krepšelio netekimo sąlygos neturi būti itin griežtos ir pasirinkta 20 proc. riba. Toks slenkstis garantuoja, kad valstybės finansavimo nepraras besimokantys „aštuntukais“.
Dviejų metų studijų rezultatų palyginimą vykdo aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Artimiausiu metu numatoma konkrečių aukštųjų mokyklų taikomų rotacijos ir kompensavimo principų analizė. Aukštosios mokyklos bus raginamos peržiūrėti vertinimo sistemas, kad būtų naudojama visa balų skalė. Taip pat bus atliktas rotacijos ir kompensavimo vidurkių palyginimas. Atlikus detalią analizę bus daromos tolesnės išvados dėl 20 procentų rotacijos slenksčio ir dažnumo.
