nerija putinaitė

Trečiadienį pradėti skelbti brandos egzaminų rezultatai. Nors anglų kalbos rezultatai yra bene geriausi, tačiau situacija dėl matematikos egzamino švietimo specialistų nedžiugina. Tvirtinama, kad dėl to gali būti neužimta tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų. Tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) dėstytoja Nerija Putinaitė tvirtina, kad dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo švietime, bus neužimta mažiausiai 4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Paskelbus pirmojo studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis paaiškėjo, kad kai kurie universitetai išgyveno dramatišką kritimą žemyn, o kolegijų padėtį galima įvardinti kaip katastrofą. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pateikia pirmojo studentų priėmimo etapo duomenis. Po kitų stojamųjų etapų aukštosios mokyklos gali pasipildyti, bet jų gali ir apmažėti, nes dalis nepasirašo sutarčių su jais pakvietusia aukštąja mokykla.

Kandidatai į prezidentus Arvydas Juozaitis ir Gitanas Nausėda išsakė pasiūlymą, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų pasirinkti ne politinės partijos, o prezidentas. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tokius kandidatų pasisakymus vadina populizmu. Lituanistų sambūrio diskusijoje „Iš kokio šaltinio semsis stiprybės Lietuvos valstybė?“ A. Juozaitis išsakė mintį, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų rinktis ne valdančioji koalicija, o prezidentas, patartas švietimo bendruomenės.

Prieš trejus metus, lapkričio 13 dieną, Prancūziją ir visą Europą sukrėtė teroristiniai išpuoliai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad šie įvykiai iš esmės pakeitė Senojo žemyno politinį veidą ir požiūrį į saugumą. Velnio tuzinu pažymėtą penktadienį futbolo sirgaliai užpildė stadiono tribūnas ir ruošėsi stebėti Prancūzijos ir Vokietijos rinktinių mūšį. Paryžiečiai ir miesto svečiai gatvėse esančiose kavinukėse bei baruose mėgavosi vyno taure ar alaus bokalu.

Šią savaitę Seime žadama priimti nutarimą dėl valstybinių universitetų optimizavimo plano. TSPMI švietimo ekspertė, buvusi Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad planas rodo valdžios nenorą daryti pokyčius ir pataikavimą interesų grupėms. Iš plano švietimo ekspertė sako nesitikinti nieko gero. Atvirkščiai – bijanti, kad jis gali stipriai pakenkti švietimo sistemai. Jau dabar esą jaučiamas neigiamas artėjančios pertvarkos poveikis.

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu. „Brexit“ bei kiti procesai Europos Sąjungoje kelia daug klausimų apie demokratijos funkcionavimą. Iššūkiai demokratijai ateityje sunkiai nuspėjami, ir jiems reikia jau dabar ruoštis.

 Gal ir nepopuliariai pasakysiu, bet man atrodo, kad desovietizacija mokykloje dar neįvyko, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto dėstytoja, rašytoja Nerija Putinaitė.   „Turbūt tai yra viena iš daugelio vietų, kur mažiausiai įvyko. Tikrai ne visais atvejais, bet daug mokytojų yra pikti, nepatenkinti. Kai jie kalba su mokiniais, tai yra tokių labai antipatriotiškų, jie keikia valdžią, valstybę, jaučiasi nelaimingi, nes galvoja, kad yra neįvertinti.

Vasario gale ir kovo pradžioje vykę mokytojų streikai išjudino ir politikus, ir kitą aktyvią visuomenės dalį. Mokytojai pasiekė savo – jų algoms kelti rasti papildomi 8 mln. eurų, tačiau ar tuo  bus išspręsta problema? Vilniaus miesto tarybos narė, ekonomistė, dėstytoja ir buvusi mokytoja Aušra Maldeikienė taip tikrai nemano: pasak jos, svarbiausia yra ne pinigai, o priemonės darbui, kurios šiuo metu, anot jos, yra nepakankamos.