Studijos tolimojoje Amerikoje ne vieno abituriento svajonė, tačiau tam, kad ji taptų realybe reikia ne tik daug pastangų, bet ir nemažų finansinių investicijų.
Daugybė užsienio aukštųjų mokyklų per agentūrų tinklą medžioja šviežius studentus, vienos jų kelią įspūdingus reikalavimus, o kitos linkusios išskėstomis rankomis priimti, net nepasidomėjusios jūsų turimomis užsienio kalbų žiniomis.
Apie tai, kokie džiaugsmai ir rūpesčiai laukia nusprendus paieškoti laimės ir užkrimsti karčių mokslo šaknelių Amerikoje, kalbamės su Žaneta Savickiene, Studijų užsienyje informacijos centro direktore
Ar daugėja jaunų žmonių, norinčių studijuoti JAV?
Šiuo metu jų pradėjo daugėti. Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare išvykstančiųjų skaičius krito nuo 600 iki 300 jaunuolių per metus. Anksčiau, kai į konsultacijas ateidavo jauni žmones, mes paaiškindavom kiekvienos studijų šalies studijų specifiką, bet išgirsdavome, kad vykti studijuoti į Ameriką jis nenori, bet dabar situacija yra pasikeitusi.
Kas lemia tokios jaunų žmonių sprendimus?
Manau, kad Lietuvai įstojus į ES jaunimas natūraliai susidomėjo Europa ir nusprendė apsidairyti naujoje teritorijoje.
Amerikos aukštosios mokyklos nededa specialių pastangų, kad mūsų studentai važiuotų ten studijuoti. Amerikos universitetai mąsto kaip patyrę verslininkai ir mato dideles rinkas – Kiniją, Indiją. Į šias šalis iš universitetų važiuoja agentai, o mes esame per maži, kad būtumėme jiems įdomūs. Lietuva tampa įdomu, kai imame kalbėti apie trijų Pabaltijo šalių vienybę. Šios trys šalys kartu jau atrodo pakankamai rimtas vienetas, kuriuo reiktų domėtis.
Talino technikos universitetas investavo daug pinigų, kad pavyktų prisitraukti kolegų iš Amerikos. Šis universitetas turi jį atstovaujančią agentūrą Silikono slėnyje ir Estijos vyriausybė taip pat skyrė investicijų, kad Estijoje įvyktų Amerikos universitetų dienos. Čia reikia ne Amerikos pastangų, o mūsų. Lietuvoje turėtų sukauptas fondas, kuris padėtų jaunimui išvykti į Ameriką, mokytis ir grįžti į atgal. Juk studentai studijuoja su studentiškomis vizomis, tad jaunas žmogus po studijų privalo grįžti į Lietuvą. Šiuo metu šalyje veikiančios studijų ar stažuočių programos numato, kad baigęs studijas ar po stažuotės specialistas grįžta į Lietuvą ir dirba čia, tad mūsų šalis investuodama į jaunimo galimybę išvykti vėliau iš to laimi.
Kiek pinigų reiktų sukaupti vidutines pajamas gaunančiai šeimai, kad galėtų savo atžalą išleisti studijuoti už Atlanto?
Jei kalbame apie atvejį, kuomet vaikas puikiai mokosi, yra gabus, tuomet šeima išsiverstų su 10 tūkst. dolerių per metus. Kuo vaikas silpniau mokosi, tuo daugiau šeimai pinigų jo mokslams reiks, nes dideles stipendijas skiria tik garsūs universitetai. Taip, gerieji universitetai moka dideles stipendijas, bet jos skiriamos genijams, tad kiekvienas turėtų vertinti realiai savo finansinę situaciją ir gerai paskaičiuoti būsimas išlaidas.
Kokios mitus teks išsklaidyti bendraujant su Amerikoje studijas planuojančiais jaunais žmonėmis?
Kai imta kalbėti apie stipendijas sportininkams, tai daug kam ėmė atrodyti, kad tik sportui stipendijos ir yra, tai ne tiesa. Kitas labai svarbus dalykas – priėmimo į studijas laikas. Lietuvos aukštosios mokyklos priėmimą organizuoja tad, kai būna išlaikyti visi valstybiniai egzaminai, o Amerikos universitetai priėmimą vykdo jau tada, kai Lietuvoje nėra aiškus dvyliktos klasės semestro rezultatas. Priėmimo metu vertinama keleto metų akademinių pasiekimų istorija, tad moksleiviai, kurie naiviai galvojo, kad pasimokyti užteks ir 12-oje klasėje labai nusivilia. Amerikos universitetui užtenka matyti 9,10,11 klasės akademinius išrašus, kad būtų nuspręsta, ar jaunuolis bus priimtas studijuoti. Amerikoje mąstoma truputį kitaip – jei žmogui nepasisekė per valstybinius egzaminus, gal jam tuo metu buvo migrena ar vakar ką nors suvalgė, o gal ir su pačiais valstybiniais egzaminais ne viskas yra gerai.
Lietuvoje taip pat neretai būsimų studentų ieško užsienio universitetų agentai žadėdami puikias studijų perspektyvas, o paskui paaiškėja, kad jie atstovauja ne pačią geriausią reputaciją turinčios aukštosioms mokykloms. Ar teko girdėti apie tokius atvejus?
Taip, ypač dažnai siūloma nelaikyti tarptautinį pripažinimą turinčių anglų kalbos egzaminų, o išsilaikyti „vidinį egzaminą“, taip pat dažnai sakoma „tik ateikit pas mus ir visi reikiami formalumai ir dokumentai už jus bus sutvarkyti“. Agentūrų paslaugų reikia tiems universitetams, į kurių konkursus nesiveržia studentai.
Šiemet pastebėjome labai negatyvų dalyką, kuomet agentūros padeda užpildyti elektroninę paraiškos formą, jaunuoliui sakoma: tu įrašyk pora savo pasirinktų universitetų, pora mūsų siūlomų, mes pabaigsime pildyti dokumentą ir viskas bus gerai. Tiesa, taip pat „pamirštama“ pridėti išrašą apie 11 klasės pasiekimus, į rekomendacijos ir motyvacijos laiško kokybę taip pat nėra kreipiamas didelis dėmesys. Rezultatas – dėl prastai užpildytos paraiškos pasirinkti universitetai studento kandidatūros net nesvarsto, o tos aukštosios, kurias atstovauja minėti agentai mielu noru priima studijuoti. Už kiekvieną taip sužvejotą studentą agentui mokamas honoraras.
