Pakanka žvilgtelėti į Lietuvos mokyklas, pasikalbėti su vis dar besimokančiais arba jau mokyklas baigusiais žmonėmis ir suprasi – patyčios mokykloje klesti. Vieni gali papasakoti buvę aukomis, kiti, nuleidę akis, prisipažįsta buvę skriaudėjais ar šalininkais, likusieji tiesiog stengėsi likti nuošalyje ir tik keletas išdrįso ginti aukas, rizikuodami patys tapti pašaipų objektais.
Iškreiptos vertybės, įvairūs kompleksai, depresija ar net savižudybė – tai tik keletas pasekmių patyrus smurtą mokykloje, ar tokių problemų prislėgtas ateities kartas mes norime užauginti? Savižudybių skaičiumi ir taip pirmaujanti Lietuva, regis, pro pirštus žiūri į opias mokyklos problemas.
Dvyliktokė Irma džiaugiasi prieš kelerius metus pakeitusi mokyklą: „ Čia iš manęs niekas nebesityčioja. Galiu ramiai mokytis ir nebijoti, kad būsiu apšaukta „šlanga“, „stulpu“, ar dar kaip nors“. Merginai teko kasdien patirti psichologinį smurtą dėl jos aukšto ūgio. Ji nebuvo pilka pelytė, turėjo draugų, aktyviai bendravo su klasiokėmis, tačiau tai nepadėjo išvengti patyčių. „Laikui bėgant klasiokės pastebėjo, kad tapau liūdna, nekalbi, nedrąsi – visiška savo paties priešingybė. Dabar suprantu, kad šitaip mane paveikė patyčios, nuo kurių niekaip negalėjau apsiginti“.
Iš Irmos šaipėsi ir klasiokai, ir netgi žemesnių klasių moksleiviai: „ Pertraukų metu nenorėdavau eiti iš klasės, nes žinojau, kad koridoriuje turbūt sutiksiu jaunesnius berniukus, kurie taip pat nevengdavo šaipytis. Nežinau kodėl tai nutiko būtent man, mano ūgis nebuvo nenormaliai didelis“. Mergina prisimena netgi ją prieš pamokas pradėjusius kamuoti galvos skausmus: „ Kas rytą atsikėlus imdavo stipriai skaudėti galvą. Skambindavau mamai ir prašydavau leisti neiti į mokyklą. Dabar supratau, kad tai buvo dar viena patyčių pasekmė“.
Neimkite sukioti piršto prie smilkinio. Psichologai kaip vieną iš galimų patyčių pasekmių įvardija ir įvairius psichosomatinius simptomus: galvos, pilvo skausmus, pykinimą, miego ar apetito sutrikimus. Nors galvos skausmai ir baigėsi, tačiau mergina jaučia kitas pašaipų pasekmes: „ Nepasitikiu savimi, dažnai susilaikau nuo savo nuomonės pasakymo, kartais jaučiuosi tarsi prastesnė už visus aplink. Manau, patyčios man suformavo nepilnavertiškumo kompleksą. Negaliu laisvai bendrauti su nepažįstamaisiais, prireikia nemažai laiko, kol priprantu prie naujo žmogaus, drąsiai bendrauju ir reiškiu savo nuomonę“, – guodžiasi mergina.
Paklausta, kodėl jos manymu naujojoje mokykloje nesulaukia patyčių, abiturientė atsako: „ Turbūt todėl, kad čia gimnazija. Žemiausia klasė – devinta. Tokio amžiaus paaugliai jau būna labiau subrendę, mąsto, kaip tam tikri žodžiai ir veiksmai gali paveikti įžeidinėjamą žmogų. Be to, gimnazija mokslo atžvilgiu stipresnė įstaiga nei paprasta vidurinė mokykla, todėl čia ateina geriau besimokantys moksleiviai, o aš nemačiau dar nė vieno gerai besimokančio ir besišaipančio“.
Irma tėra viena iš daugelio moksleivių, patyrusių patyčias. Nustebtumėte, jei panaršytumėte forumuose: temose apie smurtą mokykloje aktyviai dalyvauja aukos ir netgi skriaudėjai. Pastarieji neretai gailisi ir nesupranta savo elgesio, tačiau apgailestavimai nepadeda aukoms įveikti pasekmių.
Psichologai įvardija nemažai galimų padarinių: išmoktas bejėgiškumas, prastas dėmesingumas mokykloje, smurtinis reagavimas į skriaudėjus, pamokų nelankymas, nerimas, vėliau sukeliantis depresiją ar net savižudybę, jau minėti psichosomatiniai simptomai ir daugelis kitų. Daugelis turbūt mano, kad psichologinių pasekmių susilaukia tik aukos, tačiau labai klysta. Skriaudėjų patyčios ilgainiui gali peraugti į kitokį agresyvų elgesį vyresniame amžiuje. D.Olweus duomenimis, 60 proc. berniukų, kurie aktyviai tyčiojosi iš savo bendraamžių vidurinėje mokykloje, iki 24m. amžiaus padarė bent vieną nusikaltimą, o 35-40 proc. – 3 ir daugiau nusikaltimų.
Derėtų paneigti populiarią nuomonę, kad patyčios vaiką grūdina ir padeda jam tapti tvirtesniam. Anot psichologų, smurtas mokykloje žaloja augančią asmenybę, o tame, kaip patys suprantate, jokių pliusų įžvelgti neįmanoma.
Mokyklos chuliganų, nevengiančių pasišaipyti, reikėtų gailėti. Anot psichologų dažniausiai šaiposi vaikai, kurie patys jaučiasi nemylimi, nevertinami, nepasitiki savimi. Šaipydamiesi jie tarsi iškelia save aukščiau už auką, pasijunta viršesni, stipresni, tampa lyderiais.
Kaip apsisaugoti nuo patyčių? Pirmiausia kam nors pasipasakok, stenkis nekreipti dėmesio į skriaudėjus, venk tų vietų, kur jie dažnai lankosi, užsirašyk viską, kas tau nutinka, nepulk priešintis ir nebūk vienas. Plačiau apie tai, kaip apsisaugoti ar apginti kitus rasi: http://www.vaikulinija.lt/index.php/sunkumai/patyciosvaikams/.
Jei iš tavęs, tavo draugo, ar bendramokslio šaipomasi, nebijok kreiptis pagalbos. Ją tau suteikti gali vaikų linija :
Vilniuje Mob. tel.: 8 (601) 93 283 El. paštas: [email protected]
Kaune Tel.: (8 37) 310 956 El. paštas: [email protected]
Klaipėdoje Tel.: (8 46) 342 253 El. paštas: [email protected]
Simona Macijauskaitė
