Naujas tyrimas parodė, kad protiniai paauglių sugebėjimai gali išaugti arba smukti žymiai smarkiau, nei buvo manyta.Iki šiol buvo manoma, kad intelektualiniai gebėjimai, matuojami IQ, per visą gyvenimą išlieka paakankamai statiški – t.y. pokyčiai būna labai nežymūs.
Pasirodo, tai netiesa, rašo bbc.co.uk. Gebėjimai gali kisti, ir netgi itin sparčiai bei smarkiai.
Buvo atliktas eksperimentas su paaugliais – pirmiausia su 14-mečiais, vėliau pakartotas jiems sulaukus 18-os. Jo rezultatai atskleidė, kad kai kurie iš tiriamųjų vaikų intelektualiai gerokai patobulėjo, o kitų protiniai gebėjimai sąlyginai stipriai smuko.
Tyrimas buvo atliekamas su 19 berniukų ir 14 mergaičių. Šiems paaugliams reikėjo atlikti smegenų skenavimo, žodinius ir nežodinius IQ testus – pirmąkart 2004-aisiais, antrąkart – 2008-aisiais metais.
Rezultatai parodė, kad žodinis IQ pakito 39-iuose procentuose paauglių, erdvinio mąstymo gebėjimai pakito 21-ame procente tirtų vaikų.
Duomenys laikomi pagrįstais, mat pirmąkart IQ pokyčiai koreliavo su dviejų pagrindinių paauglių smegenų sričių pakitimais.
Žodinio IQ išaugimas sutapo su kairiosios smegenų žievės tankiu – srities, kuri veikia žmogui kalbant.
Nežodinio IQ išaugimas sutapo su priešakinių smgenėlių tankiu – sritimi, susijusia su rankos judesiais.
Šį tyrimą vykdė profesorė Cathy Price iš Londono universiteto. Jis publikuotas britų žurnale „Nature“. Kaip sako pati tyrimo autorė, šis tyrimas gali būti įkvėpimas ir paskatinimas tiems, kurių intelektualinis potencialas pakankamai didelis, kad jį aktyviai ugdytų ir toliau. Kartu tai ir įspėjimas, kad ankstyvame amžiuje turimi pasiekimai toli gražu negarantuoja aukšto intelektualinio potencialo ateityje.
„Mes įpratę vaikų protinius gebėjimus įvertinti pernelyg anksti, bet šiuo tyrimu atskleidėme, kad mentalinis potencialas kinta ir sparčiai. Taigi jokiu būdu negalima nuvertinti anstyvame amžiuje prasčiau pasirodančių vaikučių, nes po poros metų jų IQ gali reikšmingai padidėti, o anksčiau sąlyginai protingi vaikai gali tapti vidutinybėmis“, – kaip pauuglių smegenys ir IQ gali kisti laikui bėgant aiškina profesorė ir tyrimo autorė.
Nors tyrimas nesiekė paaiškinti tokių pokyčių priežasčių, vienas iš logiškiausių paaiškinimų galėtų būti brendimo tempo individualumas. Paaugliai bręsta pakankamai skirtingais tempais – vieni subręsta ansčiau, kiti – vėliau.
Vienas iš tyrimo dalyvių, dabar jau 23-ejų metų Sebastianas Fristonas, per pirmąjį bandymą turėjęs vidutinį IQ, antrąkart buvo priskirtas prie vienos iš pačių aukščiausių priotinių gabumų kategorijų.
Jis pasakojo tam dėjęs daug pastangų: intensyviai mokęsis, lankęs papildomus užsiėmimus. „Manau, kad lūžis įvyko tuomet, kai pradėjau mokytis to, kas man iš tiesų įdomu“, – sakė jis.
Tyrimas buvo viena iš „Wellcome Trust“ projekto dalių. Šis projektas priklauso Londono universiteto vykdomai „Smegenų suvokimo“ (angl. „Understanding the Brain“) programai. Ateities tyrimais bus bandoma išsiaiškinti paauglių smegenų prisitaikymo niuansus ir protinių ligų priežastis.
