Kaip nepabūgti iššūkių ir realizuoti, rodos, neįmanomas idėjas, šiandien papasakoti gali naujo pramogų parko įkūrėjas – Marijus Krasnickas.
Šis 26-erių metų vyrukas dar visai neseniai vienoje prestižinėje advokatų kontoroje dirbęs advokato padėjėju, dabar gali didžiuotis sukūręs mažą ekstremalių pojūčių pasaulėlį. Palei Nemuno krantus išraizgytos net penkios trasos žavi entuziastus originaliom rungtim, o jauki kavinukė – miela atmosfera. Štai ir dabar direktorių Marijų kalbinu prie gan neįprasto medyje esančio staliuko, nuo kurio su šypsena stebime per Nemuną skrendančius “šiurpuliukų fanatikus“.
Marijus Krasnickas (Asmeninio archyvo nuotr.)
Kodėl taip nutiko, kad perspektyvus teisininkas, kuriam buvo telikę kopti karjeros laiptais, ėmė ir pasuko savo gyvenimą kitu kampu?
Teisė iš pat pradžių mane žavėjo savo perspektyvomis ir pragmatiškumu. Per visus tuos metus, kai mokiausi ar dirbau, gavau neįkainojamos patirties bei praktinės naudos. Tačiau niekada nejaučiau šiai specialybei artumo.
Galbūt parko atsiradimui peno davė vaikystės svajonės?
Nedrįsčiau taip teigti. Žinoma, vaikystėje, paauglystėje daug mokiausi. Kaip itin pažangus mokinys vidurinę baigiau sulaukęs šešiolikos, mat buvau perkeltas į kitą klasę. Tačiau tai nereiškia, jog buvau nepanašus į bendraamžius ar kažko nespėjau nuveikti. Tiesa, būdamas mažas, svajojau įkurti zoologijos sodą, tad čia gal ir būtų įmanoma įžvelgti tam tikrų asociacijų.
Na, o kalbant konkrečiai apie parką – idėja nėra nauja. Kam išradinėti dviratį, jei jis jau išrastas?
Tačiau tai nereiškia, jog nesistengiam tobulintis, juo labiau – sustoti. Panašiais principais vadovaujamės ir vystydami parko veiklą: nuolat mąstome, kaip ir ką atnaujinti, kad patiktų mūsų lankytojams ir jie sugrįžtų naujovių. Jau šiandien galime pasiūlyti apsilankyti naujuose kavinukės „UNO Cafe“ staliukuose medžiuose, be to – plečiame vaikų trasą. Turime naują pramogą „Odisėja vandeniu“, kurios metu žmonės turi galimybę išbandyti save milžiniškuose kamuoliuose, kurie plūduriuoja vandens paviršiuje.
Marijus Krasnickas (Asmeninio archyvo nuotr.)
Įkurti tokį parką, matyt, reikia turėti arba gerą verslininko gyslelę, arba būti tikru ekstremalu. Kuris vaidmuo tau labiau imponuoja?
Aktyvios pramogos man seniai nesvetimos. Jei renkuosi poilsį, tai toli gražu ne drybsojimą šalia baseino. Man priimtinesni kalnai, snieglentė, burlentė ar parašiutas. Tačiau, kai pradėjau lankytis panašiuose parkuose, supratau, kad tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Matyt, tada viduje ir užgimė savotiška verslininko gyslelė. Viskas ėmė suktis milžiniškais tempais, bet kadangi jaučiau palaikymą ir iš artimųjų, ir iš Druskininkų miesto valdžios (ypatingai mero Ričardo Malinausko), nusprendžiau nesustoti. Lig šios akimirkos tuo pačiu tempu ir judu.
Dirbti vadovaujamą darbą nėra lengvas iššūkis, juolab, kad tau tai nauja patirtis. Iš kur semiesi jėgų, kai turi tokį šūsnį pareigybių?
Žinoma, nėra viskas taip paprasta, kaip galbūt daugeliui iš šalies gali atrodyti. Juk tenka ir „popierius“ tvarkyti, ir susitikimų nepraleisti, ir darbuotojus sužiūrėti, nevengiu pabendrauti su lankytojais ir, galiausiai, instruktažą pravesti. Tačiau didžiausias jėgų antplūdis atsiranda, kai matau teigiamas žmonių emocijas. Tai yra pagrindinė mano varomoji darbo jėga, verčianti pasitempti ir stengtis dar labiau. Matydamas teigiamas žmonių emocijas, jaučiuosi gerai. Tokia ir yra mano svajonė – jaustis gerai.
Nuo verslo neatsiejami ir pinigai. Ar įplaukiančios pajamos sunkmečio metu nepadeda pajusti bent materialios laisvės?
Gyvenime svarbiausia jo kokybė ir laisvė, o pinigų kiekis tikrai nėra proporcingas nurodytoms vertybėms. Niekada nesiekiau malonumą teikiančių dalykų įkainoti. Mano nuomone, perpildyta piniginė ar apvali suma banko sąskaitoje negarantuoja vidinės harmonijos ir vidinės laisvės. Gali turėti pinigų, bet neturėti laiko, noro ar nuovokumo, kaip tinkamai su jais elgtis. Tie, kurie daug turi, yra mažiau laisvi nei aš šiuo metu.
Ko palinkėtum tiems „verslo Tarzanams“, kurių dvasia dar neatgimė?
Patarčiau klausyti širdies ir daryti tai, kuo pats labai tiki. Žinoma, žiupsnelis sėkmės visada padeda. Tačiau, jei judi ta linkme, kuri tau artima, ir, kaip aš sakau, išlaisvina, tada atbunda ir dvasia. To ir norėčiau palinkėti visiems.
Ina Puzakinatė
