Politinės tarybos sprendimas pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stokoja logikos ir yra neteisingas: jis gilina abiturientų, kurie mokėsi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertina lietuvių kalbą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose Lietuvos mokyklose. Tokiu sprendimu Politinė taryba daro akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai, mano šalies lituanistai.
Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, reiškia savo susirūpinimą lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose ir teigia kad Vyriausybės Politinės tarybos priimtas sprendimas dėl egzaminų tvarkos šią būklę reikšmingai pablogina.
Tokią nuomonę Lituanistų sambūris išsako kreipimesi, adresuotame švietimo ir mokslo ministrui bei Seimo nariams. Kreipimasis išplatintas trečiadienio vakarą, po to, kai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino pirmą kartą pagal vienodą programą rengiamo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, dėl tokių pakeitimų, atsižvelgiant į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prašymą, sutarta vasario 11 d. vykusiame koalicinės tarybos posėdyje.
Lituanistų sambūrio nuomone, egzamino tvarkos nereikėtų politizuoti.
"Manome, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Tai prieštarauja ligi šiol galiojančiai teisinei egzaminų turinio ir tvarkos nustatymo praktikai ir demokratinės švietimo politikos principams - politikai, kurie nėra susipažinę nei su vidurinio ugdymo programa, nei su lietuvių kalbos ir literatūros bandomojo egzamino rezultatais, nusprendžia, kokį egzaminą po trijų mėnesių turi laikyti Lietuvos abiturientai", - teigiama lituanistų kreipimesi.
Pasak lituanistų asociacijos, pastarosiomis dienomis priimtas sprendimas pakeisti brandos egzaminus daro žalą lituanistiniam Lietuvos moksleivių ugdymui, pablogina lietuvių kalbos ir literatūros padėtį mokykloje. Skubus brandos egzaminų keitimas nėra tinkamas.
Lituanistai pažymi, kad vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programa ir šio dalyko brandos egzamino programa yra ilgo nuoseklaus mokslininkų ir mokytojų darbo rezultatas. Skuboti politiniai sprendimai ignoruoja specialistų kompetenciją ir nepaiso demokratinei visuomenei įprastų ugdymo turinio kūrimo procedūrų.
Be to, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kaip vienintelis kiekvienam abiturientui privalomas brandos egzaminas, yra skirtas patikrinti ne tik valstybinės kalbos mokėjimą, bet ir jauno žmogaus kultūrinį išprusimą, pilietinę brandą, gebėjimą mąstyti bei kurti tekstus. Būtent tuo pagrįsti egzamino reikalavimai - autorių sąrašas ir rašinio ilgis. Didinant vienai temai skirtų autorių sąrašą iki septynių, mažinama būtinybė būti visus juos perskaičius, taigi sudaromos sąlygos baigti bendrojo lavinimo mokyklą įgijus tik dalį tautą vienijančios kultūrinės kompetencijos, pažymi Lituanistų sambūris.
Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos - mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams. Aukštosios mokyklos įskaitydavo šiuos pažymius, neatsižvelgdamos į tai, koks būtent lietuvių kalbos brandos egzaminas laikytas - gimtosios ar valstybinės.
ELTA jau skelbė, jog švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus, 2013 m. visi abiturientai - tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis - pirmą kartą laikydami vieną lietuvių ir literatūros brandos egzaminą ir rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš 7 nurodytų autorių. Ankstesnėje valstybinio egzamino programoje buvo numatytas pasirinkimas iš 3, mokyklinio - iš 4 autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame - ne mažiau kaip 250 žodžių.
Anksčiau numatytos skirtingos vertinimo normos raštingumo ir kalbinės raiškos aspektais nekeičiamos, vertinant tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbus bus taikoma žemesnė kartelė. Iki 2011 m. lietuvių kalbos mokymui skirtų pamokų skaičius lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose skyrėsi - pastarosiose jis buvo mažesnis.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai galios šiais mokslo metais. Įvertinus egzamino rezultatus bus sprendžiama dėl atitinkamų palengvinimų ir žemesnių vertinimo normų taikymo kitais metais, teigia Švietimo ir mokslo ministerija.
Įvedus švietimo ir mokslo ministro įsakymu įtvirtintus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimus, Švietimo įstatymas ir ugdymo programos keičiamos nebus.
