Apie artėjančias šventes dažniausiai praneša jau iš karto po Vėlinių parduotuvių vitrinas papuošiančios įvairios blizgučių girliandos, o netrukus pasipila išankstiniai sveikinimai. Kasmet itin kruopščiai šventiniam laikotarpiui pasiruošia prekybininkai ir be užuolankų diktuoja šūkį „Nori būti mylimas – nupirk brangią dovaną“. Ar tikroji švenčių esmė ir yra kalnas panaudoto vyniojamojo popieriaus? Kaip paaiškinti vaikui, kad po dovanos samprata slypi ir daugiau dalykų – dėmesys, dėkingumas, paskatinimas.
Žodžiai moko, pavyzdžiai traukia
Psichologė Dalia Grigaitė, kalbėdama apie būdą paaiškinti vaikui, kad švenčių esmė nėra kalnas dovanų, sakė: „Čia labai tiktų patarlė, kad „žodžiai moko, pavyzdžiai traukia“. Jei šeima turi tradicijas, o ne tik dovanų dovanojimą ir vaišių stalo ruošimą, tai padaryti paprasčiau. Svarbu, kad švenčių metu būtų užsiimama kokia nors veikla, prisimenami giminaičiai, jiems rašomi sveikinimai. Ir jei tėvai, už tokį požiūrį, kad šventės tėra proga gauti dovanų, bara savo vaikus, bet negali nieko mainais pasiūlyti, tai jų žodžiai tušti pasidaro.“
Dažnai Kalėdų džiaugsmą pritemdo naujiena apie tai, kad kiemo draugus aplankęs Kalėdų senelis buvo kur kas didesnis išlaidautojas ir geresnis vaikų norų specialistas nei tas, kuris buvo užsukęs į jūsų namus, be to, tėvams dažnai problemų sukelia ir ilgi norų sąrašai. Apie tai, ką reiktų daryti, norint paaiškinti vaikui jam suprantama kalba, kad ne visi šeimas lankantys Kalėdų seneliai turi vienodas finansines galimybes, pašnekovė sakė: „Vyresni vaikai paprastai žino, kad su Kalėdų seneliu bendrauja tėvai. Šventės – laikotarpis, kuris ypač išryškina šeimoje nuolat egzistuojančias problemas, bet ne šventiniu laikotarpiu tai tarsi „užglaisto“ kasdieniai rūpesčiai.“
Kalėdų senelis tikrai gali viską?
Psichologės teigimu, jei tėvai linkę pataikauti savo atžalų norams, laikui bėgant norai vis didėja ir gali kilti išties didelių problemų. „Jei tėvai nusiteikę mokyti vaiką, kad kartais tenka savo norus suvaldyti, šventės tam labai dėkingas laikas. Kartais patys tėvai labai nori pradžiuginti savo vaiką ir įsivaizduoja, kad didelė dovana gali suteikti labai daug laimės. Vėliau jie patys pajunta, kad po pasakymais „Kalėdų senelis viską gali“, „Neprašyk manęs, o prašyk Kalėdų senelio“, slypi nerealių vaiko norų paskata.“
Vaikams dažniausiai svarbu ne kaina, o pačios dovanos įdomumas, originalumas, tad tėvai turėtų pasitelkti išradingumą „Daug šio klausimo aspektų yra susiję su tuo, kiek tėvai nusiteikę pildyti vaiko norus. Juk tėvų uždavinys – mokyti vaiką atsparumo. Taip auklėti, kad vaikas būtų savarankiškas, stiprus, kad išmoktų išgyventi situacijas, kai ne viską gali gauti ir ne viskas gali būti taip, kaip jam norisi. Kalbant apie dovanų sąrašą, būtų galima skatinti vaikus sudaryti jį ilgesnį ir iš karto derėtų atsargiai užsiminti apie tai, kad Kalėdų senelio galimybės gali būti mažesnės ar jis galėtų išrinkti, ką atnešti dovanų.“
Noras įtikti ir „pakišos“ sindromas
Specialistės teigimu, dažnai šventiniu laikotarpiu tėvus apima noras įtikti vaikams: „Tėvai galvoja, kad kokia nors įspūdinga dovana paskatins vaiko dėkingumą, ar panašiai, bet tai labai greitai praeina, o paskui vėl ko nors norisi.
Vaikai dažnai nenudžiunga gavę itin praktiškas dovanas, o tėvai kartais progą ką nors padovanoti išnaudoja ir auklėjimo tikslais, pavyzdžiui, vaikui, kuris nemėgsta skaityti, dovanoja knygą. Apie tokį tėvų pasirinkimą psichologė sakė: „Tėvai turėtų rimtai pagalvoti, nes dovana yra toks dalykas, kurio kasdien sau negalime leisti. Jeigu vaikui norisi nekasdieniškų dalykų, tai šventės yra tas metas, kai tokį norą galime išpildyti.
Ar dovanoti vaikams pinigų?
Psichologės teigimu, mažam vaikui reiktų parinkti tokią dovaną, kad ji padėtų lavinti jo kūrybiškumą, fantaziją ir kitus gebėjimus, o renkant dovaną vyresniam vaikui, reiktų atsižvelgti į poreikius – paauglius džiugina drabužiai ar papuošalai, bet tokie, kokių norisi jiems, o ne kokie patinka mamoms ar tėčiams. Diskutuotinas dalykas yra pinigų dovanojimas, bet jei vaikas tam tikrą sumą skiria megztiniui, kurio seniai nori – viskas gerai. Dovanos nereikėtų paversti auklėjimo priemone, juk suaugęs žmogus į tokį poelgį taip pat reaguotų ne per geriausiai.“
Dažnai tėvai, norėdami kompensuoti tai, kad vaikui skyrė per mažai laiko, per šventes užsimoja išpirkti visas kaltes dovanomis ir tik retas susimąsto, kad dėl tokių pastangų vaikui ir šventės, ir dovanos apskritai gali kelti su kaltės išpirkimu susijusius jausmus ir neliks šventinio netikėtumo. „Vaikai tokius dalykus labai greitai supranta ir tuomet dovana tikrai nebus džiuginanti, veikiau tampa savotišku „kyšiu“. Juk būna atvejų, kai vaikai labai retai mato tėvus ar būna daug pykčių ir barnių šeimoje. Tokioje situacijoje nė viena pusė nesijaučia gerai – vaikai negauna to, ko tikisi – gal daugiau tėvų jausmų, išreikštų kitokiais būdais, o tėvai nesulaukia dėkingumo.“
Kada pasakyti tiesą
Į klausimą, kaip ilgai reiktų palaikyti vaiko tikėjimą Kalėdų seneliu, psichologė atsakė: „Konkrečią amžiaus ribą nubrėžti nėra lengva, bet, manau, iki kokių septynerių metų visai įmanoma, nes ankstyvame amžiuje vaikams būdingas maginis mąstymas. Tuomet vaikai natūraliai priima tam tikrus, ne visai tikroviškus dalykus. Apie Kalėdų senelio (ne)buvimą vaikai paprastai sužino vieni iš kitų, ima abejoti ir viskas vyksta gana natūraliai“.
Kai vaikui natūraliai kyla klausimai, tuomet pats geriausiais metas apie tai pasikalbėti.
