Naujuosius mokslo Kaune pradės 119 pirmokų daugiau nei pernai, tačiau bendras moksleivių skaičius visose Kauno mokyklose sumažėjo 1856 vaikais.
Šiais mokslo metais į mokyklų klases susirinks 39 687 moksleiviai, o prieš dešimtmetį Kaune jų buvo 17 tūkstančių daugiau nei dabar.
Tokie skaičiai antradienį paskelbti spaudos konferencijoje, tradiciškai prieš naujus mokslo metus surengtoje Kauno miesto savivaldybėje. Miesto vadovai minėjo, kuo galima džiaugtis, bet nenutylėjo ir nerimą keliančių faktų.
Prie džiaugsmingų naujienų, miesto mero Rimanto Mikaičio teigimu, galima priskirti žinią, jog mokslo metus Kaune pradeda 28 renovuotos švietimo ir ugdymo įstaigos. Jų atnaujinimui buvo skirta 38 mln. litų Europos Sąjungos, 7 mln. litų savivaldybės ir 3 mln. litų Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų. Dar šiais metais numatoma pradėti kelių kitų mokyklų statinių renovaciją.
Bet mokyklų pertvarka Kaune pagrįstai kelia nerimą, pripažino tiek savivaldybės vadovas, tiek kiti spaudos konferencijos dalyviai. Nes, pasak R. Mikaičio, beveik prieš dešimtmetį parengus konkrečius pertvarkos planus, vėliau žengta atgal, ieškant spragų įstatymuose, su išlygomis steigiant katalikiškas mokyklas, kas leido negriauti ligi šiol egzistavusios vidurinio mokslo sistemos.
„Daugiau jokių nuolaidų nebus. Pertvarka daroma tam, kad gerėtų ir mokymo procesas, ir sąlygos, kad įstaigų išlaikymas būtų racionalesnis, o biudžeto lėšos taupiau naudojamos“, – sakė meras.
Jo pavaduotojas Povilas Mačiulis pasidžiaugė ne tik pasibaigusiu „demografiniu nuolydžiu“, ką liudija pirmokų padaugėjimas, bet ir tuo, jog miestas iki rugsėjo spėjo įsisteigti tris progimnazijas.
„Mes kuriame sistemą, kuri skatintų mokyklas tobulėti. Naujas mokinių pažangos fondas, be abejonės, skatins mokinius geriau mokytis ir gauti stipendijas. Be to, steigsime išskirtinį apdovanojimą mokytojui – tai, manau, bus ne tik ilgamečių pedagogų pastangų prideramas įvertinimas, bet ir akstinas mokytojams domėtis naujovėmis, tobulėti“, – teigė vicemeras.
Švietimo reikalus kuruojančio Kauno miesto tarybos komiteto pirmininkė Antanina Medviedevienė – ne pirmą kadenciją dirbanti taryboje – savikritiškai pripažino, jog su mokyklų tinklo pertvarka ilgai Kaunas trypčiojo vietoje ir atsiliko nuo kitų savivaldybių, bet dabar reikia sutelkti pastangas ir intensyviau pasipriešinti visiems spaudimams iš šalies. Juolab kad ir Vyriausybė parengė taisykles, pagal kurias vienuoliktąsias klases galima formuoti tik tose mokyklose, kur vienuoliktokų susidaro ne mažiau nei 75.
Konferencijoje kalbėta apie būtinas mokyklose permainas ir dėl vadovų kvalifikacijos gerinimo. Reikalinga jų atestacija, žinių patikrinimas. Juk ne paslaptis, kad net 27 Kauno švietimo įstaigų vadovai yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Mokykloms naudingas būtų ir glaudesnis tarpusavio bendradarbiavimas, ypač jei vienai iš mokyklų tenka perimti kaimynystėje nesurenkančios pakankamo kiekio mokinių įstaigos funkcijas. Jungiant mokyklas mielai perimami mokiniai, bet ne likviduojamos mokyklos pedagogai, nors nė vienas jų nenori likti be darbo.
Nuo liepos įsigaliojo daugybė naujų dokumentų, reglamentuojančių švietimą. Tuose dokumentuose akcentuojami prioritetai kalba ne tik apie žinių perteikimą mokiniams, bet ir apie jų kūrybingumo ugdymą, apie savarankiškos, atsakingos mokyklos kūrimą.
Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono teigimu, savivaldybė dabar turi rimtai galvoti, kaip racionaliau panaudoti atsilaisvinančias mokyklų patalpas. Pagal normatyvus vienam mokiniui klasėje turi tekti 1,7 kvadratinio metro ploto, tačiau Kauno mokyklose yra gerokai erdviau – 2,59 kvadratinio metro. O tai reiškia, kad beveik pusei patalpų apšildyti savivaldybė priversta tuščiai leisti biudžeto pinigus.
