Valdžia oficialiai deklaruoja siekianti, kad be tėvų priežiūros likę vaikai būtų globojami ne vaikų globos namuose, o kitose šeimose, tačiau sudaryti tam palankių sąlygų neskuba.
Pastaraisiais metais mažinamas vaikų globos namuose augančių auklėtinių skaičius, bet jų globa šeimose neskatinama. Svetimus vaikus priglausti pasiryžusios šeimos už globotinius gauna kur kas mažesnę sumą nei vaikų priežiūros įstaigos ar tokius vaikus glaudžiančios šeimynos. Pastarosios po prieš metus priimto Šeimynų įstatymo taip pat jaučiasi suvaržytos.
Mažina vaikų globos namus
Pagal 2007 m. parengtą vaikų globos įstaigų optimizavimo programą nuo kitų metų jose turėtų augti ne daugiau kaip 60 vaikų. Šių įstaigų vadovai nuogąstauja, kad taip „optimizuojant“ daugybė šalies vaikų vargs ir kentės nesaugioje aplinkoje.
„Kol vaikas nepadarys nusikaltimo ar nebus apleistas iki kraštutinumo, į vaikų globos namus jo neveš“, – liūdnas pasekmes prognozuoja vaikų globos įstaigų vadovai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, kad vaikų globos namų auklėtinių skaičius nebus mažinamas dirbtinai. „Bus siekiama jų sumažinti gerinant prevencinį darbą su šeimomis, padedant ugdyti darnius santykius šeimoje, rengiant kursus būsimiems globėjams“, – tikina SADM atstovai.
Tačiau Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentas Viešvilės vaikų globos namų (Jurbarko r.) direktorius Algimantas Liaudaitis skeptiškai vertina deklaruojamus siekius.
„Nerealu, kad bent per artimiausius 10 ar 20 metų Lietuvai nereikėtų vaikų globos įstaigų. Daugybė vaikų šalyje skursta, yra skriaudžiami savo namuose. Tikėtis, kad vienas socialinis darbuotojas padės keliasdešimčiai rizikos šeimų seniūnijoje, būtų gana naivu“, – įsitikinęs A.Liaudaitis.
Savivaldybių vaikų teisių apsaugos specialistai puse lūpų prasitaria, kad jiems pranešta į vaikų priežiūros įstaigas siųsti kuo mažiau vaikų.
Piktina politikų svaičiojimai
Anot vaikų globos įstaigų vadovų, mūsų šalis seka kitų Europos šalių pavyzdžiu, tačiau neatsižvelgia į dar gana skirtingas tų valstybių ir Lietuvos ekonomines ir socialines aplinkybes.
„Teko susipažinti su Vokietijos, Lenkijos, Belgijos ir kitų šalių patirtimi. Ten skatinamos šeimynos, kuriami SOS vaikų kaimai, bet yra ir vaikų globos namų, nes be jų neišsiverčiama. Pas mus problemos dar aštresnės. Štai iš 70 Viešvilės vaikų globos namų auklėtinių šeimos galėtų paimti globoti gal tik 10 vaikų. Daug yra psichiškai neįgalių, nesuvaldomų vaikų. Jei šeimos paima tokius globotinius per atostogas, po kelių dienų grąžina. Tokia yra realybė“, – aiškino A.Liaudaitis.
Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentą piktina politikų svaičiojimai, kad vaikus geriau globoti šeimose nei vaikų priežiūros įstaigose.
„Be jokios abejonės, tai tiesa. Tačiau, ar skatinamos vaikus globojančios šeimos? Kai viename posėdyje paklausiau, kas iš moralizuojančių politikų ir valdininkų pasiėmė globoti nors vieną svetimą vaiką, nė vienas nepakėlė rankos“, – sakė du globotinius su žmona išauginęs A.Liaudaitis.
Nustūmė į užribį
SADM duomenimis, 2010 m. pabaigoje šalyje buvo per 11 tūkst. globojamų vaikų. Daugiausia jų (6 654) globojama šeimose, 303 vaikai auga šeimynose ir 4 175 vaikai yra globos įstaigų auklėtiniai.
Daugiausia be tėvų priežiūros likusių vaikų auga svetimose šeimose, tačiau jiems išlaikyti skiriama mažiausia suma.
Prieš dvejus metus dvigubai (iki 1 040 Lt) padidinus mėnesinę išmoką šeimynose globojamiems vaikams nuošalyje paliktos šeimos, kurios neturi šeimynos statuso, tačiau augina svetimus vaikus. Jiems liko tokio pat dydžio išmoka, patvirtinta dar maždaug prieš dešimtmetį, – 540 Lt.
Į Našlaičių vaikų globėjų sąjungą susivieniję globėjai siekė, kad jų globotiniai nebūtų finansiškai diskriminuojami, tačiau jų pastangos buvo bevaisės.
„Daug rašėme raštų, aiškinome, tačiau gaudavome vis tą patį atsakymą – kol kas nėra galimybės vienodai aprūpinti visus globojamus vaikus“, – apgailestavo Našlaičių vaikų globėjų sąjungos pirmininkė uteniškė Stasė Morkūnienė.
Globėja tvirtino, kad tam tikrų vilčių įkvėpė neseniai vykęs susitikimas su Prezidente Dalia Grybauskaite. Šalies vadovė nežadėjo didesnių išmokų, tačiau iškart pripažino, kad svetimus vaikus auginančios motinos neturi būti nustumtos į socialinį užribį. Mat dabar ne po vieną globotinį auginančios moterys yra atitrūkusios nuo darbų ir likusios be socialinių garantijų bei darbo stažo.
Vaikų išmokas skiria mokesčiams
Vaikų globėjai nesidžiaugia prieš metus įsigaliojusiu nauju Šeimynų įstatymu, pagal kurį steigėjais tapo patys tėvai, o anksčiau buvo savivaldybės. Vaikų globėjams nebemokami atlyginimai, kaip buvo iki tol, tačiau savivaldybės šeimoms moka už teikiamas paslaugas, o vaikams išlaikyti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto.
„Buvome globėjai, o dabar tapome verslo įmonių steigėjai. Deklaruojama, kad palengvino šeimynų gyvenimą, o mums atrodo, kad atsitiko atvirkščiai. Mums nepriklauso atostogos, susirgus negauname nedarbingumo pažymėjimo, perpus sumažėjo atlyginimas. Maža to, iš vaikams skirtų pinigų turime sumokėti mokesčius „Sodrai“, ligonių kasoms. Jaučiamės pažeminti“, – sakė jau dvidešimt metų Panevėžio rajone vaikus globojanti Gražina Grigaliūnienė.
Naujo įstatymo trūkumus pajuto ir vaikų globėja iš Kupiškio rajono Aldona Jatužienė. „Dabar mes neįdarbinti, tad negalime pasinaudoti lizingo paslaugomis. Bijome, kad nesulūžtų skalbyklė ar šaldytuvas, nes būtų sudėtinga įsigyti naują“, – dėl atsiradusių naujų rūpesčių kremtasi dešimtmetį gyvuojančios šeimynos globėja.
Pasak SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotojos Linos Burbaitės, socialinę globą teikiantiems šeimynų dalyviams (taip dabar vadinami globėjai – aut. pastaba) yra suteikiamos išlaikymo pajamos, jie draudžiami visai pensijai, o privalomos įmokos „Sodrai“ yra sumažintos (37,5 proc.). Jos sumokamos iš vaiko globos išmokos dalies.
„Šeimynų dalyviai nebuvo patenkinti tuo, kad nuo jų išlaikymo pajamų atskaitomas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tad šiemet pakeitus paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką, pritarta, jog ir šeimynos dalyvių GPM būtų mokamas iš vaiko globos išmokos dalies“, – aiškino SADM atstovė.
Anot L.Burbaitės, atsižvelgiant į prižiūrimų vaikų skaičių, vieno šeimynos dalyvio gaunamos pajamos per mėnesį sudaro nuo 800 iki 1 170 Lt, jei 2 dalyviai – atitinkamai nuo 1 638 Lt iki 2 340 Lt.
Šeimynoje globojamam vaikui yra skiriama 1 040 Lt per mėnesį. Joje gali augti nuo 6 iki 12 vaikų, tad globos išmokų mėnesio suma sudaro nuo 6 240 iki 12 480 Lt. Teisės aktais nustatyta, kad šeimynoje, kaip ir kitur, tiesioginiams globojamo vaiko interesams turi būti skiriama ne mažiau nei 520 Lt. Kita suma gali būti naudojama šeimynos dalyvių socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokoms mokėti, įdarbinamų darbuotojų darbo užmokesčiui, kvalifikacijai kelti.
Šiemet šeimynos vėl išgyvena stresą. Mat siūloma visiems globojamiems vaikams skirtas išmokas diferencijuoti pagal amžių: vaikui iki 7 metų skirti 520 Lt, nuo 7 iki 14 metų – 840 Lt ir nuo 14 iki 18 metų – 1 040 Lt.
Tokie pokyčiai būtų nenaudingi šeimynoms, tačiau palankesni vaikus globojančioms šeimoms, neturinčioms šeimynų statuso.
Didinti išmokas nėra iš ko
Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas
Vaikų globos namų neatsisakysime, tačiau mažinti vaikų skaičių juose reikia pamažu. Šeimynoms iš esmės pagerėjo sąlygos, dvigubai padidėjo išmokos vaikams, tad reikšti nepasitenkinimo nėra pagrindo. Vaikus globojančios šeimos gauna perpus mažesnes išmokas, bet kol kas jas padidinti nėra iš ko. Tai reikės daryti, bet šių metų biudžete tas nenumatyta.
Pažeistų teisėtus lūkesčius
Rima Baškienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė
Komitetas nepritarė siūlymui išmokas globojamiems vaikams diferencijuoti pagal amžių. Šeimynoms jau patvirtintos išmokos, jos susiplanavusios savo veiklą, todėl dabar jas mažinti būtų neteisinga. Taip padarius būtų pažeisti teisėti lūkesčiai, ir šeimynos galėtų kreiptis į teismus. Verčiau reikėtų svarstyti, kaip padidinti šeimose globojamiems vaikams skirtas pinigų sumas.
Vida Tavorienė
