globa

Visuomenei sparčiai senėjant valdantieji imasi naujos reformos – ketinama keisti slaugos ir ilgalaikės priežiūros tvarką. Žadama, kad šias būtinas paslaugas bus galima gauti paprasčiau – „vieno langelio“ principu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu rengia ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą.

Budintys globotojai Lietuvoje tampa laikinu saugiu prieglobsčiu vaikams, kurie negali likti su tėvais, o artimoje aplinkoje nėra kam jais pasirūpinti. Nors dalyje savivaldybių jų pakanka, didmiesčiai ir kai kurie rajonai vis dar susiduria su stoka. Apie tai laidoje diskutavo Vaiko teisių gynėjų globos centrų tinklo „Vaikai yra vaikai“ projekto vadovė Rugilė Ladauskienė ir budinti globotoja Rosita Kvieskienė.

Už neteisėtą socialinės globos, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų teikimą siūloma numatyti nuo 640 iki 6 tūkstančių eurų siekiančias baudas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims.

Vis dar gajus įsitikinimas, kad vaikai Lietuvoje privalo senatvėje „prižiūrėti“ savo tėvus, tačiau realybėje situacija yra kur kas sudėtingesnė. Vien moralinės pareigos čia nepakanka – tam tikrais atvejais atsakomybė numatyta ir įstatymuose. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas suaugęs vaikas automatiškai turi slaugyti tėvus savo namuose ar apmokėti visas jų išlaidas.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi nevilties ištiktas vyras. Vytas (vardas pakeistas) tikino, kad netikėtai mirus mylimajai ir jos buvusiam sutuoktiniui, vaikas atiteko tetai. Vyras nori susigrąžinti berniuką, kad šis augtų kartu su dukra, su kuria turi puikų ryšį. Ar pavyks Vytui susigrąžinti vaiką, sužinokite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše. Vyras pasakojo skaudžią gyvenimo istoriją – netikėtomis aplinkybėmis mirė jo mylimoji ir jos buvęs sutuoktinis.

Į „TV pagalbos“ studiją atvyko septynis vaikus auginantis Algirdas. Vyras tikino, kad buvusi žmona Lina jį paliko dėl dešimčia metų jaunesnio Jono. Po penkerių metų moteris nusprendė susigrąžinti vaikus ir auginti juos su nauju mylimuoju. Į studiją žengus Linai, užkulisiuose tarp Jono ir Algirdo kilo stiprus konfliktas. Jono ir Algirdo akistatą galite išvysti laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi mama Lina (vardas pakeistas), kuri pasakojo skaudžią santykių istoriją, tikindama, kad buvęs vyras Tadas (vardas pakeistas) su ja elgiasi itin brutaliai. Porai gimė neįgalus vaikas ir nuo tada buvę mylimieji nesutaria dėl jo auginimo. Gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė išklausė ir vyriškio versiją, kurioje viskas pasisuko visiškai kita linkme.

Slaugant senyvo amžiaus ar negalią turintį artimąjį, kasdieniai rūpesčiai neretai tampa tokie dideli, kad apie valstybės teikiamą pagalbą paprasčiausiai nebelieka nei laiko, nei jėgų pasidomėti – nors priklausančių paslaugų ir kompensacijų spektras yra gerokai platesnis, nei daugelis įsivaizduoja.  Vis tik praktika rodo, kad daugybė šeimų taip ir nepasinaudoja tuo, kas joms priklauso, nes nežino, nuo ko pradėti, kur kreiptis ir kaip veikia socialinių bei sveikatos paslaugų skyrimo tvarka.

Brigita kūrė laimę Anglijoje, tačiau viskas dužo į šipulius, kai vaikai buvo paimti iš šeimos. Jos sesuo ištiesė pagalbos ranką – tapo dviejų mergyčių globėja. Dabar Brigita reikalauja, kad sesė atiduotų jos vaikus. Įtemptas ir dramatiškas sesių susitikimas – „TV Pagalbos“ studijoje. Brigita buvo emigravusi į Angliją, ten gyveno 8 metus, susilaukė dviejų dukrų. Tačiau vieną dieną jos iš mamos buvo paimtos. „Vedžiau didžiąją mergaitę į darželį.

Lietuvoje trūkstant žmonių, teikiančių globos ar kitas socialines paslaugas, siūloma privačias ar nevyriausybines įmones atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas. Toliau Seimas pataisas svarstys birželio 10 dieną.  Pakeitimus inicijavęs socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad nebeskaičiuojant PVM būtų galima teikti daugiau socialinių paslaugų.

Praėjus vos kelioms akimirkoms nuo Izabelės dukros gimimo, tarnybos naujagimę pasiėmė ir nežada grąžinti tol, kol jauna mama atžalai neužtikrins tinkamų sąlygų. Jaunai mamai koją kiša nesutarimai su mylimuoju – jis atvirai prisipažįsta, kad jo prioritetas ne kūdikis, o linksmybės.  Jaudinanti šeimos drama – aukščiau esančiame vaizdo įraše.  Vos pradėjusi gyventi suaugusiųjų gyvenimą jauna pora patyrė nemenką išbandymą – susilaukė kūdikio, kurį vos gimusį atėmė tarnybos.

Nuo šių metų įsigaliojo pokyčiai, nebeleisiantys daliai gyventojų gudrauti bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse gulėti dvigubai ilgiau, nei priklauso. Tiesa, tai kelia naują rūpestį – visuomenei sparčiai senėjant kaip ant mielių auga globos paslaugų poreikis, o šios įstaigos taip pat braška per siūles. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad valstybė apmokėjo 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.

Tai turėjo būti graži lietuvės ir italo meilės istorija – susilaukę vaiko jie turėjo keliauti po pasaulį ir kurti nuostabią ateitį. Tačiau Gražina jau trejus metus kovoja su vyru dėl jųdviejų vaiko. Moteriai paskelbta tarptautinė vaiko pagrobimo byla, Gražiną kamuoja nesibaigiantys teismai.  Gražina savo istorija pasidalino „TV Pagalbos“ studijoje.  Vos susipažinusi su italu, Gražina pajautė, kad tai – jos žmogus. „Labai geras, sąžiningas, tvarkingas žmogus“, – atviravo moteris.

Tėtis Simonas ir „Tėvai paprastai“ kviečia išgirsti dar vieną neįtikėtiną pokalbį, kuris visus sukrės. Apie paauglį, kuris buvo pasiryžęs stovėti lietuje, bet kokiu oru, kad tik savo būsimai globėjai pasakytų „labas“, kuris, pagrasinus išvežti į kitą savivaldybę, buvo pasirengęs grįžti pėsčiomis. Vaikas troško rasti namus, kuriuose jis būtų priimtas ir suprastas. O jo ryžtas rasti šeimą, kuri jį mylėtų ir kurioje rastų šilumą – nepaliks abejingo nė vieno.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti bylą, kurioje spręs, ar Civiliniame kodekse įtvirtinta amžiaus riba, nuo kurios žmogus negali tapti vaiko globėju, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarką. Civiliniame kodekse numatyta, kad vaiko globėju negali būti skiriamas asmuo, sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.

Didžiulės giminės darnų gyvenimą sujaukė ligotos senjorės banko sąskaitos likutis. Savo močiutę į savo namus gyventi priėmęs Rolandas patikrino jos banko išklotinę ir liko šokiruotas, pamatęs, jog sąskaitoje nebėra ten prieš kelerius metus buvusių 17 tūkstančių eurų. Narplioti dingusių pinigų detektyvo prisijungė ir laidos „Prieš srovę“ komanda. Kad senolės sąskaita tuščia, paaiškėjo, kai jos anūkas Rolandas ėmėsi močiutės globos ir patikrino jos finansus.

Panevėžio gyvūnų globėjai to dar nebuvo matę – į jų rankas pakliuvo kone mirtinai sušalusi ir stingti pradėjusi kalytė. Paaiškėjo, kad nebejauna mišrūnė net dvi paras kankinosi įstrigusi siaurame plyšyje spaudžiant stingdančiam šalčiui. Baisiausia, kad žmonės matė negalinčią išsivaduoti nelaimėlę, tačiau tik po dviejų parų ėmėsi ieškoti pagalbos. Ir tai – ne vienintelis šokiruojančio žmonių elgesio pavyzdys.

Vaikų globos problematika yra viena iš tų sričių, kurioje pastaraisiais metais įvyko įvairių pokyčių, skirtų sukurti vaikams galimybes augti šeimai artimoje aplinkoje, apginti vaikystę, kai vaikas netenka savo tėvų globos. Specialistai išskiria dvi pagrindines kryptis, kuriomis keitėsi vaiko globos sistema. Pirmiausia – tai naujos paslaugos, skirtos patiems globėjams, įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams.

Lina kreipėsi į teismą siekdama susigrąžinti iš jos paimtą dukrą. Moteris teigė, kad pakeitė gyvenimo būdą, todėl vėl gali auginti vaiką, bet paaiškėjo, kad padaryta pažanga yra per menka. Moteris prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos nepilnametės dukters atžvilgiu. Motina siekė, kad būtų panaikinta jos nepilnamečiui vaikui nustatyta globa ir dukra grįžtų gyventi su ja.

Senstanti visuomenė diktuoja naujus iššūkius valstybei – šalyje jau dabar senjorams trūksta vietų globos įstaigose. Eilė ir laukiančiųjų pagalbos į namus. Specialistai prognozuoja, kad ateityje pagalbos poreikis senjorams tik didės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi iki 2027 metų sukurti per 3000 papildomų socialinės globos vietų. Taip pat įteisinti galimybę ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims teikti pagalbos paslaugas namuose.

Globa turėtų būti prieinama visiems žmonėms, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Taip ji reagavo į Europos senėjimo tinklo Generalinės Asamblėjos narės Angelės Bajorienės anksčiau trečiadienį išsakytą nuomonę, jog globos įstaigose turėtų atsidurti ne visi, o „socialiai problemiški“ žmonės – proto ar psichikos negalią turintys, benamiai – galėtų gyventi kitokiomis sąlygomis.

Per ketverius metus perpus sumažėjo globos institucijose gyvenančių vaikų, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenys. Remiantis jais, nuo 2019 iki 2023 metų pradžios globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo buvusių 2,4 tūkst. iki 1,2 tūkst.

Kiekvienam vaikui reikia meilės ir šilumos. Deja, ne visi gali pasidžiaugti tokiu turtu, tačiau čia į pagalbą atskuba geraširdžiai globėjai, bent trumpam sukuriantys namų jausmą vaikams, kurie jų neturi. TV3 laidų vedėjos Kristinos Rimienės sesuo Kornelija – viena iš vilties suteikiančių globėjų, po savo šeimos namų stogu priglaudžianti vienišus vaikus. Jos istorija 2022 metų „Išsipildymo akcijoje“ suvirpino šimtų žiūrovų širdis.

TV3 ir ilgamečio partnerio SEB banko inicijuojamas didžiausias šalyje paramos projektas „Išsipildymo akcija“ šiemet mini 20-ąjį savo jubiliejų. Per tiek metų projektas padėjo daugybei sergančių vaikų, ištiesė pagalbos ranką mažųjų šeimoms, prisidėjo prie gydymo įstaigoms reikalingos įrangos, o svarbiausia, parodė, kiek daug mūsų šalyje gerumui neabejingų žmonių.

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kaip Globėja Eglė Vaitkevičienė: „Meilė yra linkusi daugintis“ „Labai panikavau, kai pastojau antrą kartą, kad niekaip negalėsiu mylėti šio vaiko, nes pirmą myliu taip, kad neįmanoma daugiau.

Vyriausybė siūlo lengvinti vaikus globojančių šeimynų steigimą, plėsti šeimynos dalyviais tapti galinčių asmenų sąrašą, palaipsniui didinti finansavimą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Kai vilnietės Editos mama susirgo Alzheimerio liga, šeima kurį laiką vertėsi gavusi socialinių darbuotojų padėjėjų paslaugas namuose kelis kartus per savaitę. Tai buvo šis tas, bet situacijai vis blogėjant tapo akivaizdu – reikia apgyvendinti mamą globos namuose, kur ji galėtų gauti ir medicinines, ir socialines paslaugas. Taip prasidėjo epopėja, kuri truko daugiau nei 6 mėnesius ir kainavo nemažai nervų.

Šiauliuose nužudyta 15-metė Gabrielė labai skaudžiai išgyveno tai, kad nebegalėjo gyventi tėčio ir pamotės namuose ir kad tėvai teismo keliu jos atsisakė, todėl paskutiniu metu prieš mirtį nebendravo su tėvu, o merginos mama gyvena kitame rajone, turi daugiau vaikų. Tai pasakoja nužudytą paauglę pažinojusi moteris iš Šiaulių, kurios vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi, bet nebus atskleidžiami viešai.

Dėl skirtingų priežasčių tėvų globos netekusių vaikų globos organizavimo procesas taps aiškesnis, – Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime. „Tikimės, kad teigiami pokyčiai vaikų globos srityje bus naudingi visiems.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi senyvos moters kaimynės. Jos pasakoja, kad šalia tame pačiame daugiabutyje gyvenanti močiutė yra visiškai apleista, nors gyvena viename bute su savo dukterėčia. Kaimynės sako, kad dukterėčia yra smarkiai įnikusi į alkoholį, jos namuose dėl skolų atjungta elektra, nėra net kaip išsiskalbti drabužių. Situacija domėjosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina Ievą Zasimauskaitę. Dainininkė ryžosi pirmą kartą viešai papasakoti apie savo globėjos patirtį. Daugiau nei dvejus metus ji su vyru Simu rūpinosi paaugle Austėja, priėmė į savo namus ir atstojo tėvus. Ieva tikina niekada negalvojusi apie vaiko globą, todėl ši patirtis jai pačiai buvo labai netikėta.

Iš karo niokojamos Ukrainos į Lietuvą jau atvyko apie 20 tūkst. vaikų. Didžiąją dalį jų čia atlydėjo bent vienas iš tėvų ar giminystės ryšiais susijęs asmuo. Pasitaikė atvejų, kai ukrainiečių vaikai prisiglaudė pas Lietuvoje jau  kurį laiką gyvenančius tautiečius. Dar 14 nepilnamečių pagalbos ranką ištiesė lietuvių šeimos. Paaiškėjo, kad prasidėjus karui per trumpą laiką norą padėti nepilnamečiams ukrainiečiams išreiškė beveik 1 tūkst. lietuvių šeimų.

Kelionė į Ukrainą, kuri apvertė aukštyn kojomis Dianos Gaičiūnaitės-Dirmės gyvenimą. Dabar „DiArchy“ magijos teatro dueto narė aktyviai užsiima labdaringa veikla, o visai neseniai buvo pakviesta tapti globos ambasadore. Ilgus metus neslepianti patirtų sunkumų bandant susilaukti vaikų, Diana Gaičiūnaitė-Dirmė pasakoja, kad tokia patirtis aplankė ne veltui ir šiuo metu kartu su vyru yra tik dar labiau artimesni ir galintys padėti tiems, kas yra labiausiai nuskriausti.

Rozalija visą savo turtą užrašė sūnėno dukrai Sigitai. Senjorė tikėjosi, kad ja rūpinsis, tačiau teko nusivilti. Spręsti artimų giminaičių konfliktą nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtoja Sandra Žutautienė. Prieš daugelį metų Rozalija su vyru palaidojo vienintelį sūnų. Šiandien garbaus amžiaus sulaukusi pora nebegali tinkamai savimi pasirūpinti, jiems reikia pagalbos. Rozalija sumanė gelbėjimosi planą – ji paprašė, kad jiems padėtų sūnėno šeima.

Tauragės aps. VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško savavališkai iš globos namų Šilalėje, Pajūrio mstl., pasišalinusio Valento Ilginio, gim. 2004 m. Septyniolikmečio paieška paskelbta 2021 m. spalio 29 d. Jis iš globos namų bėga jau ne pirmą kartą. V. Ilginis tamsaus gymio, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų.

Kai berniuko mama buvo darbe, į močiutės namus atvyko vaikų teisės ir atėmė vaiką, teigė moteris. Su valstybėmis institucijomis ji grumiasi jau ketverius metus, o jos vaikas mama vadina jau kitą moterį. Moteris prašydama padėti kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“, nes jau ketverius metus ją lydi bemiegės naktys. Mama nesupranta, kas nutiko. „Man buvo naktinė, aš iš jos grįžinėjau, dar močiutė sakė, kad užeičiau į parduotuvę.

Pusantro tūkstančio vaikų šiuo metu Lietuvoje laukia, kol bus priimti globai į naują šeimą. Palikti, arba laikinai atimti iš šeimų vaikai užuovėjos ieško naujuose namuose, o ypač vyresni. Tokių dažnai nebiologinės šeimos į savo namus įsileisti nenori. Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.

Klaipėdiečių Inesos ir Valentino Golubovskių namai, kaip patys sako, pilni gyvybės, džiaugsmo ir juoko – tai atnešė namuose besisukantys vaikai Gustas ir Kamilė, iš ankstesnės vyro santuokos, ir globotinė Kristina.  Kristinos kelias į šeimos namus buvo ilgas ir nelengvas, naujienų portalui tv3.lt sako Inesa ir Valentinas. Viskas prasidėjo nuo to, kad mergaitė buvo Inesos pacientė Klaipėdos respublikinės ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriuje.

Redakciją vis pasiekia istorijos apie valdiškuose namuose augusius ir vėliau gyvenime nesugebančius prisitaikyti neįgalius jaunus žmones. Globėja girtuokliavo Protinę negalią turintis 27 metų Eligijus (vardas pakeistas – aut. past.) Vabalninko krašte atsirado maždaug prieš šešerius metus. Vaikinas kilęs iš visai kito Lietuvos krašto. Jį globoti pasiėmė viena moteris iš Kupiškio rajono.

Daugiausia aktyvių protrūkių, t. y. tų, kuriuose per pastarąsias 14-lika dienų registruoti nauji COVID-19 ligos atvejai, praėjusią savaitę fiksuota ugdymo bei gydymo įstaigose, atitinkamai – 46 ir 42. Lyginant su savaite prieš tai, protrūkių skaičius tokio tipo įstaigose išlieka stabilus. Tuo metu, vertinant protrūkius atskiruose sektoriuose, matyti, kad žymus infekcijos plitimas, epidemiologų vertinimu, fiksuotas prekybos ir baldų gamybos įmonėse.

Valstybės finansinė parama globojamiems vaikams netrukus bus didesnė, sako socialinės apaugos ir darbo ministrė. Pasak Monikos Navickienės, sprendimai dėl konkrečios paramos apimties dar nepriimti.   „Įvertinus ekonomikos plėtrą, dabar nustatyta išmoka netenkina globojamų vaikų poreikių“, – teigė ministrė trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.      „Dabar vyksta inventorizacija, ką turime. Spręsime, kiek galėsime pakelti finansiškai“, – pridūrė ji.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Zarasuose dauguma gyventojų žino, kur gyvena Eglės Vaitkevičienės šeima. Jų namai visada pilni vaikų juoko, nes Eglė gali pasigirti tuo, kad mama ją vadina net 14 vaikų. Pati Eglė augo su vienu broliu, su kuriuo, neslepia, nebuvo labai artimi ir bendrauti daugiau pradėjo tik suaugę. Nepaisant to, dar būdama maža mergaite, ji svajojo apie didelę ir gausią šeimą. Tačiau tais laikais didele šeima ji laikė tokią, kurioje auga 3 arba 4 vaikai. „Draugė turėjo 3 vaikus, tai tuo metu man atrodė daug.

Namuose įkalinta senolė šaukiasi pagalbos. Ji esą gyvena ne su sūnumi, o su tikru žvėrimi. Tačiau sūnus rodys švarią motinos patalynę, specialią slaugymo lovą ir įrodinės, kad jo mama – tiesiog per daug kaprizinga. Situacija domėjosi gelbėtoja Sandra Žutautienė.  Kazimiera pasakoja, kad jos vaikystės draugė ir kaimyė Onutė gyvena baisiomis sąlygomis ir nuolat jai skundžiasi.

Tarp Vaidos ir jos globojamo paauglio Pauliaus yra vos dešimties metų amžiaus skirtumas. Jauna, 24-erių metų moteris, ryžosi tapti neįgalaus keturiolikmečio globėja, kai šiam iškilo grėsmė atsidurti vaikų globos namuose. Mažame Lietuvos miestelyje gyvenanti šeima sulaukia nemažai aplinkinių dėmesio. Vaida neslepia – ne visų žmonių požiūris į jos sprendimą priglausti protinę negalią turintį Paulių yra palankus.

53-ejų vilnietė Ada budinčiąja globotoja dirba jau nuo 2018 metų. Kartu su savo sutuoktiniu vaikus prižiūrinti globotoja mano, kad sunkiai gyvenantiems vaikams gali būti naudingi ne tik palaikančiais žodžiais, bet ir darbais. Su pašnekove kalbamės apie jos patirtį tapus budinčiąja globotoja.  Apie pasiūlymą tapti budinčiąja globotoja Ada sužinojo perskaičiusi skelbimą laikraštyje.

Prieš kiek daugiau nei pusmetį sostinėje šalia atliekų konteinerio paliktos naujagimės močiutė ir mažylės tėvas siekia atgauti vaikelį. Jie ilgai trypė vaiko teisių apsaugos specialistų slenksčius, kol sužibo viltis. Planuojamas pirmasis močiutės pasimatymas su anūke, kuri šiuo metu yra pas laikinus globėjus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sako, kad galimybė globoti mažylę yra. „Aš sapnuoju kiekvieną naktį anūkėlę ir laukiu susitikimo.

„Didelis džiaugsmas yra užauginti sūnų. Tačiau ne mažiau svarbu yra užauginti brolį. Mano santykiai su globotiniu buvo broliški“, – pasakoja 15-metį paauglį globoti nusprendęs Mariuš Tumaš, kuriam tuo metu tebuvo 26-eri. Artėjant Globėjų dienai, liepos 5-ajai, vyras papasakojo apie savo apsisprendimą ir kokie jo santykiai su globotiniu dabar, kai šis jau kuria savo savarankišką gyvenimą. M. Tumaš daugelį metų savanoriavo globos namuose, kur padėjo įvairaus amžiaus jaunuoliams.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi prisistatyti nepanoręs žmogus, kuris sako, kad netoli jo namų iš bado miršta žmogus. Aiškėja, jog kaime gyvenanti senolė nėra vieniša ir turi du sūnus. „Tai nėra kelių mėnesių apleidimas, tai yra kelių metų apleistas žmogus“, – atvykusi į senolės namus negalėjo atsistebėti gelbėtoja Rūta Filejeva. Kartu su sūnumi gyvenanti senolė turi ir kitą sūnų, kuris gyvena vos už kelių žingsnių.