Nuo 2029 metų gyventojų laukia nauja reforma – štai ką palies labiausiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu rengia ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kokie pokyčiai laukia Lietuvos šeimų? Ruginienė prakalbo apie paramą: „Davėm pažadą“

Pokyčiai paliestų tūkstančius pacientų: Kukuraitis įvardijo tris svarbiausius darbus

Nuo lapkričio 1 d. – pokyčiai dėl dantų tvarkymo: svarbu žinoti visiems tėvams

Paslaugas gautų „vieno langelio“ principu

Pristatydama ruošiamus pokyčius socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad planuojama įdiegti vieningą sistemą, kad žmogui dėl reikiamų slaugos ir globos paslaugų nereikėtų kreiptis į skirtingas institucijas.  

+5

„Mūsų pagrindinė mintis – žmogui neturi rūpėti, kuri institucija atsakinga už jos slaugą, o kuri – už socialinę pagalbą. Žmogus turi gauti kokybišką paslaugą per vieningą pagalbos sistemą. Iki šiol kiekvienas žmogus, kuriam reikėdavo vienokios ar kitokios pagalbos, susidurdavo su labai paprastomis, bet reikšmingomis kliūtimis, nes pagalbos tekdavo prašyti skirtingose institucijose. 

Jeigu buvo reikalinga slauga, tai priklausė Sveikatos apsaugos ministerijos jurisdikcijai, o jeigu globa ar socialinės paslaugos, tai jau buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jurisdikcija. Todėl šiandien, įgyvendindami šią reformą, sakome, kad „vieno langelio“ principas turėtų reikšti vieną kreipimąsi ir vieną paslaugų poreikio įvertinimą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo ji. 

Siekia, kad paslaugos būtų taiklesnės

Pasak jos, iki šiol atsitikdavo taip, kad vienam žmogui paslaugos galėjo dubliuotis paslaugas, o kitas laukė eilėje. Ministrė teigė, kad perskirstant poreikius ketinama spręsti ir darbo jėgos trūkumą.

„Su viena bendra sistema mes norime suvienodinti sistemą, padaryti ją taiklesnę, o paslaugas – labiau pritaikytas žmogaus poreikiams, išvengti paslaugų dubliavimosi ir kaip įmanoma labiau praplėsti paslaugų spektrą, kad kiekvienas matytų save sistemoje ir gautų reikiamą pagalbą.

Kiek žmonių iš tikrųjų galėtų iš to gauti naudos ir turėti lengvesnį prieinamumą? Statistika rodo, kad vien tik 2025 metais 54 tūkst. žmonių turėjo tokį poreikį, ir mes kasmet matome, kad tas poreikis auga. Tai reiškia, kad ir mūsų sistema turi būti adaptuota bei pritaikyta prie žmogaus poreikių“, – sakė I. Ruginienė. 

Reformą ketinama įgyvendinti iki 2029 metų.

Ministras: žmogaus poreikiai būtų vertinami vieną kartą

Pasak Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio, vienas svarbiausių planuojamų pokyčių, pasak ministro, būtų vienkartinis žmogaus poreikių vertinimas.

„Labai svarbu, kad tas „vieno langelio“ principas reikštų, kad mano poreikiai vertinami vieną kartą. (...) Nustatomas mano poreikis, o taip pat ir paslaugų kompleksas: ar tai būtų į mano namus, ar tai būtų dienos priežiūra, ar tai būtų stacionaras“, – sakė L. Kukuraitis.

Jis pabrėžė, kad jungiant slaugos ir globos sistemas nėra ko nuogąstauti – nei socialinės, nei sveikatos paslaugų dėl to nesumažės. „Niekas nesumažėja, nes tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos lieka sveikatos priežiūros sistemoje, dalis jų persikelia“, – sakė L. Kukuraitis.

Paliatyvioji slauga, pasak ministro, ir toliau liktų sveikatos priežiūros sistemoje, o dalis palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų būtų perduota ilgalaikei priežiūrai.

„Mes skaičiuojame taip, kad jį trumpinti iki dviejų mėnesių, kad nuo pat pirmos dienos, kai yra trauminis įvykis ir yra reikalinga slauga, iš karto formuoti poreikio vertinimą ilgalaikei priežiūrai“, – teigė jis.

Pasak L. Kukuraičio, reforma siekiama, kad slaugos paslaugos pirmiausia turėtų būti siejamos su medicininiu poreikiu, o vėliau žmogaus priežiūra galėtų būti tęsiama ilgalaikės priežiūros sistemoje.

„Pacientai išgyvena labai tokias, sakyčiau, reguliarias situacijas, kada kažkiek pabūna slaugoje, persikelia į globą, iš globos į slaugą. Ir tai nėra tiktai paslaugos pakeitimas, bet vertinimo sistema“, – sakė jis.

Pokyčių laukia daugiau nei 10 metų

Kaip aiškino L. Kukuraitis, pagrindiniai ilgalaikės priežiūros finansavimo šaltiniai būtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos, per valstybės biudžetą skiriamos dabartiniam globos finansavimui ir savivaldybių indėlis. Savivaldybės galėtų dalį paslaugų išlaidų padengti savo lėšomis, kad jų gyventojams jos kainuotų mažiau. 

Taip pat numatoma, kad prie paslaugų finansavimo galėtų prisidėti ir patys gyventojai, tačiau kol kas siekiama, kad jų dalis būtų kuo mažesnė. Vis dėlto galutinės gyventojų įmokos priklausytų nuo valstybės biudžeto galimybių.

Pasak ministro, slaugos ir globos sujungimo į vientisą sistemą klausimas sprendžiamas daugiau kaip dešimtmetį. Pasak jo, apie tai buvo kalbama dar XVI-osios Vyriausybės, vadovautos Algirdo Butkevičiaus, laikais. 

XVII-osios Vyriausybės metu buvo sukurta tokios sistemos koncepcija, dar velesnėje – siekta suderinti slaugos ir globos paslaugas.

„Tai jau skaičiuojame daugiau nei 10 metų, kai vyksta procesas. (...) Tokio sisteminio sprendimo, kurį mes dabar turime šioje Vyriausybėje, deja, iki šiol nebuvo“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Ji teigimu, dabar sutarti esminiai klausimai, o rudenį planuojama Seimui pateikti ilgalaikės priežiūros sistemos paketą.

Kas keisis gyventojams?

Projekte numatoma integruoti socialinės ir slaugos paslaugas visuose lygmenyse – žmogaus namuose, dienos centre ir stacionarioje įstaigoje.

Taip pat nustatyti tris ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio lygius – mažą, vidutinį ir didelį. Pagal nustatytą poreikį žmogui būtų skiriamos atitinkamos paslaugos.

Be to, ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų teikiamos pagal vienodą modelį: paslaugų teikėjui būtų išduodama ilgalaikės priežiūros paslaugų licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.

Numatoma užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei asmens mokėjimo lėšų, bei, nustatant žmogaus mokėjimo už paslaugas dydį, vadovautis socialinių paslaugų finansavimo principais.

Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui būtų naudojamos keturių šaltinių lėšos: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir asmens mokėjimo lėšos. Savivaldybėms numatoma atskirai apskaityti ilgalaikei priežiūrai skiriamas lėšas ir kasmet jas perskaičiuoti atsižvelgiant į Finansų ministerijos skelbiamus ekonominius rodiklius.