Bučinys gali priversti širdį perpumpuoti per minutę vienu litru daugiau nei įprastai, o taip pat vienu metu sujudinti 28 raumenis ir akimirksniu pakelti arterinį kraujospūdį.
Tuo metu pliūpteli adrenalinas, sudeginama daugiau kaip 10 kalorijų. Bet iš kur kilo šis žmogaus noras – čiupti svetimas lūpas savosiomis?
Bučinys – beždžionių išradimas
Mokslininkai fiziologai teigia, kad mūsų noras bučiuotis – tai eilinis patvirtinimas, kad esame gyvūnijos pasaulio atstovai. Šunys, katės ir kiti žinduoliai susitikę susidomėję vienas kitam pauosto ten po uodega. Rodos, koks gi čia ryšys su lūpomis?
Bet fiziologine prasme, analinė anga – tai toks pats virškinamojo trakto išeinamasis plyšys, kaip ir burna.
Tačiau, panašūs refleksai dalinai pastebimi ir tarp žmonių. Atsiminkite, nors ir tą dažną vyrų susidomėjimą apatine moters kūno dalimi, nors tai ir nereiškia, kad jie būtinai ruošiasi jus apuostyti.
Labiau artimas mums pažinties būdas – bučinys į lūpas – mūsų artimiausių giminaičių, beždžionių, išradimas. Tiesa, jos ir tuo anksčiau minėtuoju nesibjauri, bet vis dėlto, fiziologinė šio ritualo reikšmė ta, kad jo metu partneriai gauna vienas iš kito antigeninę medžiagą, ir taip vienas kitą ištiria.
Mes bučiuojamės, organizmas analizuoja
Kitaip sakant, mūsų imuninė sistema stengiasi nustatyti, ar palikuonys nuo to žmogaus bus sveiki. Ar nevyks imuninis konfliktas nėštumo metu, ar moters organizmas neatstums būsimo vaisiaus.
Moteriai šis konfliktas dažnai pasireiškia toksikoze pirmoje nėštumo pusėje. Jei toksikozė nebus kontroliuojama vaistais, tai yra didelė tikimybė, jog nėščioji persileis. Jei mes turime galimybę gauti antigeninę medžiagą iš anksto (tam mes įkvepiame partnerio kvapą, šokam su juo ir bučiuojamės), tai persileidimo rizika ar tikimybė, kad kūdikis gims nesveikas, sumažėja.
Genetines medžiagas, gautas bučiuojant partnerį, mūsų organizme analizuoja didelė galybė ląstelių – makrofagų. Visos kartu jos sudaro griežtai organizuotą sistemą, kuri, iš esmės, yra analogiška nervų sistemai.
Tačiau jei nervų sistema analizuoja ir įsimena įprastą informaciją iš aplinkos, tai imuninė sistema apdoroja genetinę informaciją. Ir mes bendraudami pasikliaujame šios analizės rezultatais, nuspręsdami, ar patrauklus mums tas ar kitas žmogus, ar reikia laikytis nuo jo atokiau. Moteris, prieš ištekėdama, pabučiuoja vidutiniškai apie 79 vyrus.
Pabučiuok kolegą… Gal turėtum keisti darbą
Be to, bučiuojasi ne tik įsimylėjėlių poros, bet ir politikai, vyras su vyru, ir moteris su moterimi. Esmė ta pati – suprasti, kaip ilgai jie sugebės būti vienoje vietoje kartu, kaip modeliuoti tarpusavio santykius, kad neatsirastų „alergija” tam žmogui.
Tai kažkas panašaus į pažintinę sistemą „savas – svetimas”. Nors dabartinis aukštosios psichologijos požiūris, korektiškumas, toks, kaip „užtenka, kad žmogus būtų geras” žymiai sumenkina mūsų vidinės gamtinės laboratorijos išvadas.
Ar žinote, kad:
1. Bučinys tiesiog būtinas mūsų vidinei pusiausvyrai išsaugoti, tokia daugumos psichologų nuomonė.
2. Jei bučiuojantis dalyvauja liežuvis, tai sukelia geidulį – nesvarbu, kokia kūno dalis būtų bučiuojama.
3. Moterys bučiniams teikia didesnę reikšmę, nei vyrai.
4. Kai kurios moterys tvirtina, kad pajunta orgazmą, kai jas bučiuoja giliai į burną. Toks fenomenas pasitaiko 1 – 2 proc. gražiosios lyties atstovių.
5. Jei net ne visi besibučiuojantys patenka į „septintą dangų”, tuo metu išsiskiriantys į kraują ir turintys narkotinio poveikio endorfinai suteikia ramybės ir palaimos jausmą.
Kai kurių mokslininkų psichologų nuomone, kad bučinys tikrai turėtų teigiamą poveikį žmogaus organizmui, bučiuotis reiktų ne trumpiau kaip 3 minutes.
