Jau ketvirtąją rugsėjo pirmąją kasininkė Irena klientų maloniai prašo alkoholio talpas nešti į lentynas, nes gi sausasis įstatymas privalo būti įgyvendintas. Tačiau bet kuriame Lietuvos kabake galima gerti, kiek širdis ar piniginė leidžia. Taigi kaip įstatymų leidėjams sekėsi blaivinti jaunuolius?Rinkitės bokalą, ne butelį
Rugsėjo 1-ąją švenčiančių, t. y. į pradinę, vidurinę ar aukštąją mokyklą keliaujančių Lietuvos Respublikos piliečių labui prieš ketverius metus Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba pasiūlė įstatymą, skirtą saugoti jaunas dūšias nuo žalingo alkoholio poveikio. Šiuo įstatymu siekta apriboti jaunimo girtavimą bent kartą per metus. Pirmus dvejus metus įstatymas ribojo ir prekybos centrų ir viešojo maitinimo įstaigų prekybą alkoholiu. Vėliau verslininkai apgynė savo kabakėlius nuo nepelningo įstatymo, parduotuvėms taip nepasisekė.
Įvairios sausojo įstatymo formos ypač populiarios Artimuosiuose Rytuose ir kitose musulmoniškose šalyse. Pavyzdžiui Egipte labai stipriai apribota prekyba alkoholiu, nors šie apribojimai netaikomi kurortuose, Ekvadore užfiksavus daug apsinuodijimo „pilstuku“ atveju paskelbtas trijų dienų visiškas sausasis įstatymas.
Panašių praktikų nereikia ieškoti toli, netgi tokio kaimelio, pavadinimu Naisiai, gyventojai pasirūpino, kad per šeimų šventę, kuri truko vieną savaitgalį, kaime niekas neprekiautų kvaišalais. Ką jau bekalbėti apie legendinę JAV prohibiciją, trukusią bene du dešimtmečius.
Prekybininkai neima į širdį
Nepaisant prarastų milijonų, nuskriaustųjų prekybos centrų atstovai teigia, jog nuoskaudos dėl tokio draudimo nejaučia ir „gerbia kiekvieną įstatymo raidę“ – tikina „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė. Netgi pastebima tendencinga lengvųjų gėrimų paklausa (tikėkimės, jog stipriųjų alkoholinių gėrimų poreikis nerealizuojamas juodojoje rinkoje). Nuostolis taip pat nedidelis, pardavimai dieną prieš mokslų metų pradžios šventę pasak „Iki“ komunikacijų skyriaus vadovo Valdo Lopetos padidėja maždaug trečdaliu. Populiariausias pasirinkimas – vynas ir šampanas.
Suraskite blaivininką!
Įstatymo efektyvumas kelią abejonių paklausinėjus studentų, kaip jie šventė rugsėjo pirmąją. Alkoholis ir „načnykas“ – raktiniai pasakojimo žodžiai. Antai VGTU architektūros antrakursis dalijasi savo patirtimi: „Žiūrėjome rungtynes, po to keliavom į klubą, ten gėrėm iki 5 val., buvau girtutėlis. O afterparčiui buvo nesunku nusipirkti butelį dieną anksčiau.“
Kartais net nereikia sukti galvos, kur įsigyti pigesnio alkoholio. Taksi dispečerė visiškai normaliai reaguoja į maršrutą „Užupis – načnykas – Užupis“, o atsakymas skamba taip: „Mėlynas autobusiukas po 7 min.“ Vadinamasis načnykas, kuriam lietuvių kalboje turbūt nėra tikslaus atitikmens, nebent „kioskas su dviem kedėm ir grotuotais langais visą parą prekiaujantis alkoholiu“ ir yra didžiausia šio įstatymo spraga.
Žinoma, visų šių diskusijų ir svarstymų galima būtų išvengti tiesiog panaikinus šį įstatymą. Atrodytų, juk ką pakeis 1/365 metų dalis? Atvirkščias variantas, visiškas alkoholio uždraudimas jau buvo išbandytas JAV bemaž prieš šimtmetį, ir Cosa Nostra parodė neišvengiamus tokio įstatymo trūkumus.
Kita vertus, studentiškas gyvenimas neatsiejamas nuo vakarėlių, pagirių ir kitų mielų dalykėlių. Ir niekas neturi teisės teisti tokį gyvenimo būdą pasirinkusių akademinės bendruomenės narių. Tai legalu. Juolab, kad jaunųjų blaivininkų klejonės tikrai kelią nuobodulį.
Klausimas, ar studentai moka racionaliai rinktis laisvalaikio leidimą, o ne bukai nerti į „nuolat girto, pašėlusio ir nerūpestingo jaunuolio“ amplua. Užuot išlenkus penkias burneles, galima pabandyti nueiti į kiną. Gal dar ir ant pop-cornu liktų.
Savo nuomone su „Studentų era“ taip pat pasidalino Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas doc. Aurelijus Veryga:
„Pirmiausia, rugsėjo 1-osios įstatymas pakeistas jau dveji metai ir jo nebegalim vadinti sausuoju. Toks jis buvo kol galiojo draudimas parduoti alkoholį tiek mažmeninės prekybos, tiek viešojo maitinimo įmonėse. Tuomet rezultatas buvo stulbinantis, jo tokio gero nesitikėjo net siūlytojai. Iki tol rugsėjo 1-ąją greitosios pagalbos stotys didžiuosiuose miestuose vos spėdavo į gydymo įstaigas vežti alkoholiu apsinuodijusius moksleivius. Po draudimo ši problema praktiškai išsisprendė. Be to tomis dienomis ženkliai sumažėdavo medikų iškvietimų ir suaugusiems.
Prieš dvejus metus parlamentarai nusprendė, kad tai necivilizuota, be to, į Lietuvą atvykę užsieniečiai negali išgerti, o tai neigiamai veikia mūsų šalies įvaizdį. Buvo leista alkoholiu prekiauti viešojo maitinimo įstaigose. Po to siekiant apeiti naktinės prekybos draudimą buvo masiškai pradėti steigti „kioskai-barai“, kuriems daugumoje atvejų neteisėtai buvo išduoti maisto tvarkymo pažymėjimai. Jie tapo viešojo maitinimo įstaigomis, kuriose taip pat nedraudžiama prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją. Taigi bent jau teoriškai nors prekyba rugsėjo 1-ąją yra apribota, bet įsigyti alkoholio nebėra sudėtinga, tad ir draudimo efektas susilpnėjo.
Kitose šalyse egzistuoja įvairi praktika. Tokio analogo kaip mūsų šalyje buvo visiškas draudimas prieš dvejus metus rugsėjo 1-ąją nežinau. Žinau, kad kai kuriose valstybėse toks draudimas galioja rinkimų į parlamentą dieną. Kitose šalyse ir mokslo metai prasideda ne visur vienu metu, todėl ir toks draudimas neturi prasmės. Panašią praktiką kaip Lietuvoje norėjo priimti Latvija, bet Parlamentas nepritarė tokiam pasiūlymui.
Jei Lietuvoje draudimas būtų sugrąžintas, jo efektyvumu abejoti neverta, nes dauguma moksleivių į mokyklą ateina po atostogų ir susitikę neplanuotai susiorganizuoja išgertuves. Esant draudimui pasigerdavo tik tie, kurie viską planuodavo iš anksto, nusipirkdavo iš vakaro ir turėdavo kur tą alkoholį paslėpti nuo tėvų. Tokių atsirasdavo labai nedaug. Kita kalba apie pilnamečius studentus, kurie tikrai gali pirkti iš vakaro, ir didelė dalis tą ir darydavo. Taigi draudimas daugiausia veikė tik nepilnamečius. Toks ir buvo tikslas.
Studentų situacija yra taip pat labai sudėtinga. Niekam ne pas-laptis, kad studentiškas laikotarpis dažnam asocijuojasi su intensyviu alkoholio vartojimu. Tai yra periodas kuomet daliai vartotojų susiformuoja priklausomybė alkoholiui. Į šį laikotarpį labai noriai investuoja alkoholio gamintojai, noriai remdami studentiškas šventes ir augindami būsimąjį vartotoją. Studentams vienos dienos draudimas didesnio efekto neduotų. Veiksmingiausia priemonė tokio amžiaus žmonėms, kuri realiai sumažintų suvartojamo alkoholio kiekį, yra alkoholinių gėrimų kaina. Brangstant alkoholiui jo vartojimas pirmiausia mažėja grupėje, kuri dar neturi savų pajamų, t. y. vaikų ir studentų grupėje. Be abejo studentams turėtų būti padedama planuoti savo šventes ir laisvalaikį ne tik prie alaus bokalo, bet kol kas viešoji erdvė tam yra labai nepalanki.“
Tauras Cicėnas
