• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienos naudingiausių, bet vis dar nepakankamai įvertintų mūsų krašto uogų – putinai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode jau daugiau nei du dešimtmečius puoselėjama gausi šių augalų kolekcija, kurioje slepiasi ne tik unikali genetinė įvairovė, bet ir milžiniškas biologiškai aktyvių medžiagų potencialas.

Vienos naudingiausių, bet vis dar nepakankamai įvertintų mūsų krašto uogų – putinai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode jau daugiau nei du dešimtmečius puoselėjama gausi šių augalų kolekcija, kurioje slepiasi ne tik unikali genetinė įvairovė, bet ir milžiniškas biologiškai aktyvių medžiagų potencialas.

REKLAMA

Kaip TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių ūkis“ sakė VDU Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja Laima Česonienė, tyrimai rodo, kad lietuviškos putinų ir joms giminingų šeivamedžių uogos pagal nauda sveikatai lenkia net visų pamėgtas spanguoles.

Ketvirtį amžiaus skaičiuojanti kolekcija

VDU Botanikos sode esanti putinų kolekcija švenčia gražią sukaktį – ji buvo pradėta kaupti prieš 25-erius metus, kitoje vietoje pirmi augalai pasodinti 2004 metais. Kaip pasakoja L. Česonienė, šiandien ši kolekcija jau yra visiškai subrendusi, tačiau auginant šiuos augalus teko pasimokyti iš klaidų.

REKLAMA
REKLAMA

„Bandėme 5 metrai eilėje ir 4 metrai tarp augalų, bet tai vėlgi per maži atstumai. Jeigu sodinam plantaciją, tai jau sudėtinga būtų derlių nuimti, jau reikia dar didesnių atstumų, nes seni, dideli augalai, pilnai derantys, jau jie nesutelpa savo kaily“, – sako mokslo darbuotoja.

REKLAMA

Šiuo metu Botanikos sodo genetinėje kolekcijoje, patvirtintoje Aplinkos ministro įsakymu, auga per 20 skirtingų pavyzdžių ir veislių. Tarp jų – trys išskirtinės lietuviškos veislės: „Aras“, „Perlas“ ir „Dievind“. Vyresnioji mokslo darbuotoja pateikia ir daugiau informacijos apie „Perlą“.

„Turėčiau atskirai paminėti, kadangi vaisiai yra jau žymiai skanesni. Be abejo, miške ar kažkur pamiškėj tokių krūmų nepamatysit, tai jau yra didelė atranka, tai yra kultūrinės veislės“, – sako ji ir priduria, kad ši veislė pasižymi ir didelėmis kekėmis, o ūkininkai skaičiuoja, kad nuo krūmo nuskina iki 50 kilogramų uogų.

REKLAMA
REKLAMA

Biologiškai aktyviomis medžiagomis lenkia spanguoles

Pasak L. Česonienės, liaudies medicina ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad putinai yra itin vertingas augalas.

„Biologiškai aktyvių junginių yra daugiau negu spanguolėse. Mes spanguolę labai mėgstam tikrai, bet liaudies medicina patvirtino ir dabar moksliniai tyrimai rodo, kad tai yra labai vertingas augalas“, – sako L. Česonienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

VDU Botanikos sodo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai jau kelerius metus bendrai tyrinėja putinų ir šeivamedžių uogų naudą sveikatai.

Tyrimai atskleidė, kad putinų ekstraktai veiksmingai slopina pavojingas ligas sukeliančias bakterijas, įskaitant auksinį stafilokoką:

„Mūsų tyrimų duomenimis, jis labai gerai veikia bakterijas, kurios sukelia mums ligas įvairias pavojingas, tą patį auksinį stafilokoką.

REKLAMA

Aišku, antibiotikai veikia stipriau, bet profilaktiškai tai tikrai labai geras vaisius ir, sakysim, kaip funkcinis maisto ingredientas, praturtinantis maisto produktus,tai yra labai geras augalas, labai tinkamas.“

Vartoti būtina atsakingai

Tiesa, vartotojams tenka atsižvelgti ir į tam tikras savybes: „Kai kurios veislės kartokos yra ir stipriai karčios, bet jos daugiau turi biologiškai aktyvių junginių, kurie sveikatai palankesni.“

REKLAMA

Visgi, gaminant maisto produktus ar namuose pakaitinus uogas bei pagardinus jas medumi ar cukrumi, stiprus kvapas ir kartumas sušvelnėja, o produkto skonis gerokai pagerėja.

O štai švelnesnio skonio putinų uogos plačiau naudojamos maisto produktų gamyboje.

Vis tik vyresnioji mokslo darbuotoja pažymi, kad Lietuvai dar yra kur pasistūmėti šių uogų perdirbime, mat latviai jau mus lenkia šioje srityje: gamina kosmetikos gaminius, maisto papildus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką svarbu žinoti vartojant?

 L. Česonienė sako, kad vertingos yra ne tik uogos, bet ir kitos augalo dalys: žiedai, žievė, būtent pastaroji turi daugiausiai biologiškai aktyvių junginių.

Vis dėlto, nors putinai ir jų giminaičiai šeivamedžiai yra nepaprastai naudingi, specialistė įspėja apie atsargumo priemones.

Profilaktiškai uogas galima vartoti su medumi, pasigaminti arbatas ar koncentruoas sultis, tačiau stipresnių ekstraktų negalima vartoti savavališkai ir neužsiimti savigyda.

REKLAMA

Be to, putinų patariama nevartoti būsimoms mamoms bei žindančioms vaikus, taip pat neduoti jų mažiems vaikams.

Šeivamedžių paslaptys ir mokslo ateities perspektyvos

Ne ką mažiau naudingi yra ir artimi putinų giminaičiai šeivamedžiai, turintys panašius biologinius junginius, tačiau jie pasižymi tam tikrais pavojais.

REKLAMA

„Tikrai reikia atsargiai, jeigu patys ruošiam, nesunokusių nenaudot. Skinti galima, bet naudoti negalima juoduogio šeivamedžio vaisių, kadangi jie turi tų vadinamų cianogeninių glikozidų.

Jie, tie glikozidai, išsiskiria po to ciano vandenilį, kuris labai nuodingas yra junginys“, – dėstė L. Česonienė.

Visgi, vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, nuodingi junginiai suyra uogas tinkamai termiškai apdorojant (užpylus 100 laipsnių vandeniu) arba jas fermentuojant, vis tik vartojant svarbios atsargumo priemonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeivamedyje randamų junginių tyrimai – daug žadantys

L. Česonienė pasakoja, kad šeivamedžio uogos pasižymi didele antocianinų ir kitų fenolinių junginių koncentracija.

Tai – antioksidantai, kurie yra plačiai ištirti ir jų nauda patvirtinta, tačiau ir jų negalime gauti per daug, nes sulauksime atvirkščio nei norima rezultato.

Įdomu tai, kad bendradarbiaujant su LSMU Farmacijos fakultetu atlikti pradiniai tyrimai su kai kuriomis vėžinėmis ląstelėmis, įskaitant tam tikras melanomos ir krūties vėžio formas, rodo perspektyvius rezultatus.

REKLAMA

„Vieną formą krūties vėžio ląstelių labai gerai veikė, neleido joms daugintis šeivamedžių ekstraktai“, – apie pradinių tyrimų rezultatus kalbėjo VDU Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja.

Ji aiškina, kad bendradarbiaujant tiriama ne tik sudėtis, bet ir aiškinamasi, kokią naudą randami junginiai gali duoti, kad rastus junginius būtų galima pritaikyti farmacijoje.

REKLAMA

„Gripo virusui jau žinoma, kokie du fenoliniai junginiai tam virusui truputį per galvelę užploja ir jis į ląstelę nebeįlenda.

Siekiame rasti tokius junginius ir juos panaudoti ateityje būtent farmacijos pramonėje, gaminant naujus preparatus antivėžinėmis savybėmis, kad galėtų stabdyti vėžinių ląstelių veikimą“, – paaiškino L. Česonienė.

Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Laida „Svajonių ūkis“ – šeštadieniais, 8.30 val., per TV3!

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų