Praėjusią savaitę prasidėjęs susikaupusių Šyšos upėje ledų atšilimas sukėlė potvynį, kuris grėsmingai kilęs praėjusį ketvirtadienį visai užliejo Žalgirių kaimo gyventojų namus.
„Problema tame, kad yra susikaupę ledai ir jie nepraeina, o tiesiog stovi. Tuomet tas potvynio vanduo yra stumiamas į pievas, į miškus ir jis apglėbia būtent Žalgirius. Žmonės galvoja, kad ta problema iškilusi yra ne vien dėl to, kad tie stovi tie ledai, tačiau dėl to, kad yra nutiestas naujas kelias estakados link Šilutė-Rusnė, kur padaryta per mažai vandens perlaidų“, – pradeda pasakoti apie užklupusį potvynį Šilutės rajono apylinkėse Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Lijana Jagintavičienė.
2019 metais, amžinus potvynius kentusių Rusnės miestelio ir jo apylinkių gyventojų džiaugsmui buvo pabaigtos kiekvieną žiemą ir pavasarį užliejamos estakados rekonstrukcijos. Su šiuo džiugiu „laimėjimu“ turėjo pasibaigti ir visi potvyniai, trukdantys gyventojų kasdieniam susisiekimui tarp miestų.
„Aš atsimenu, kai Rusnės estakadą statė, buvo toks visuomenininkas Rolandas Žalgevičius. Tada mes su juo dar kalbėjome, nes žmogus į vietą važiavo, sakė, kad čia bus problemų, reikia daryti daugiau perlaidų, nes bėgs vanduo, skęs Žalgiriai. Jis tuomet minėjo darbininkams, kad jo žodžiai pasiteisins, o jie jam tik atsakė: „Mes žinome, ką darome.“ Tai pirmas didesnis potvynis po estakados atstatymo.“
Pasak moters, Žalgirių kaimo gyventojai dėl potvynio mato ir dar vieną problemą, jog šalia esančios Šyšos upės pylime palikta vos tik 100 metrų prabėgti potvynio vandeniui.
„Gyventojai įsitikinę, kad šiuo atveju labai padėtų ledlaužis. Ir šiandien ta situacija tokia, kad tas vanduo sustojo kilti, bet žmonėms išeiti iš namų yra sudėtinga, kadangi šąla, o tie ledai, iš tikrųjų, labai skaudžiai per kojas duoda, jeigu reikia su kojomis juos laužti. Jie taip pat pjausto tuos guminius kostiumus...“, – dalinasi gyventojų dėl potvynio sukeltais sunkumais šilutiškė Lijana.
„Kaip galvojau, taip ir buvo...“
L. Jagintavičienė į gelbėjimo operaciją vyko vedama smalsumo ir noro sužinoti, ar visiems nukentėjusiems žmonėms suteikta tinkama pagalba:
„Man visada yra įdomu būti ten, kur kas nors vyksta ir dažniausiai pataikau būtent ten, kur reikia žmonėms pagalbos, viskas nutinka savaime... Jau penktadienį vakare vykome žiūrėti, kas nutiko. Vienoje sodyboje ir pati turiu palikusi kelis avilius, todėl norėjau prieiti iki tų avilių, pažiūrėti, kad nenuskęstų, pakelti juos. Tuomet pagalvojau, jeigu čia niekas neklausia, reikia pažiūrėti, kaip laikosi kiti, kaip kitose sodybose situacija. Kaip galvojau, taip ir buvo...“
Moteris pasakoja, kad aplankė visas Žalgirių kaimo sodybas, tikrino ar yra žmonių, nes pasak jos, kelios sodybos atrodė itin įtartinai. „Kur jau buvo tų žmonių likę, tai su jais bendravome, kalbėjome, bandėme padėti“, – priduria šilutiškė.
Prieiti prie kiekvienos sodybos buvo ir yra tikras iššūkis, kadangi vandens, anot Lijanos, yra mažiausiai apie metrą ir virš jo.
„Galvoju, kad vandens sodybų viduje yra mažų mažiausiai yra apie 50 centimetrų, o kieme po metrą ir virš jo, nors tie namai tikrai yra pakelti aukščiau nei yra kiemas. Šiandien gyventojams dar labiau apsunkintas praėjimas, nes vis tiek eina gyvuliukų šerti, ūkinius pastatus turi pakėlę, tai tuos ledus pramušti yra didelė problema. Įsivaizduokite, jūs einate tuo vandeniu, pramušate ledą ir vėl tuoj pat šąla, nes yra 6-9 laipsniai šalčio, kaip kurioje vietoje“, – aiškina moteris.
Žalgiriečių sodybose širdį veriantys vaizdai: sugadinta buitinė technika, baldai, atšokusios grindys, kuriuos, vargu, ar kas nors kompensuos už patirtą žalą. Dauguma kitų Šilutės rajono gyventojų, žalgiriečiams sako, jog yra patys kalti, nes neva, viską žino, kokios galimos grėsmės, tačiau dėl to nieko nedaro:
„Tokie pasakymai, kad jie gyvena šimtą metų ten ir viską žino... Tai jie gyvena ten šimtą metų, tačiau jie žino, yra rašę ir prašę pagalbos, bet gavę atsakymus, kad tegul daro patys, ką nori.
Atvykus namai atrodė graudžiai, matėsi, kad žmonės vieni kukliau, kiti geriau susitvarkę, bet vanduo labai nusiaubė. Grindys atšokusios, sienos atšokusios, atlipusios, buitinė technika taip pat užlieta, baldai kaip bebus, tai bus sugadinti, nebenaudojami. Be to, yra nemažai senų žmonių, kurie nesulaukia dėmesio iš seniūnijos, savivaldybės, kad galbūt jiems reiktų padėti sukelti baldus, sukaišioti plytas, nieko panašaus. Skęsti, tai ir gelbėkis pats“, – piktinasi Šilutės rajono valdžios abejingumu Lijana Jagintavičienė.
Liko apgauti
Pasak moters, atvykus į sodybas buvo galima matyti įvairiausių žmonių emocijų. Vieni buvo labai susijaudinę ir patyrė stresą, o kiti nebežinojo, ko griebtis:
„Prie mano akių jauna moteris susidėjo daiktus ir tikino, kad čia likti nebeturi galimybės, nes užpilta krosnis, pasišildyti namų nebebus kuo. Prie to paties vakar potvynio vanduo dar labiau pakilo ir užliejo elektros skydines. Jos pradėjo gargaliuoti, ėjo dūmai, viskas burbuliavo ir taip nutiko, kad visame kaime buvo atjungta elektra. Šiandien elektros vis dar nėra Oto Bismarko gatvėje, žinau, kad ten gyvenantiems žalgiriečiams dalino generatorius.“
Patys žalgiriečiai moteriai taip pat pasakojo, kad tokios netvarkos iki šiol nebuvo matę, o valdžios atstovų apatija kelia liūdesį.
„Patys plaukėme su plastikine valtimi, padarėme vandens kelią gelbėtojų priemonei priplaukti, kad jie galėtų, nes jų valtis buvo guminė. Vienus žalgiriečius išplukdė į kitą vietą, kurie turi, kur persikraustyti, kitus atplukdė, kad pašertų šunis ir tuomet vėl parplukdė, pašėrus tuos gyvuliukus.
Iš tikrųjų, kiek kalbėjau su senjorais, kurie daugybę metų ten gyvena ir neketina išsikraustyti, tai jie sakė, kad čia gyveno, tai čia ir numirs. Pragyvenę įvairiausius laikotarpius gyvenime, jie tvirtino, kad tokios netvarkos, kokia dabar yra šiandien, dar nėra buvę, kad taip nerūpėtų valdžios atstovams“, – sako Lijana.
Kalbant su gyventojais taip pat paaiškėjo ir gandas, kad neva kažkas moteriai jiems buvo siūlęs ir vandens, ir guminių kostiumų, galimybę apsigyventi kitur.
„Žmonės nežinojo apie tokią galimybę, apie tai, kad kažkas siūlė kažkur kitur apsigyventi, tikrai niekada nebuvo kalbos, bent jau iš savivaldybės, seniūnijos atstovų tikrai niekas gyventojų neinformavo. Dėl tų pačių guminių kostiumų – tai keli žmonės praėjusį penktadienį juos gavo, bet tik todėl, kad apie tokią galimybę sužinojo iš socialinių darbuotojų atsitiktinai.“
Viena moteris, kuri Žalgiriuose gyvena ilgą laiką Lijanai pasakojo, kad dėl guminio kostiumo pati asmeniškai kreipėsi į Šilutės rajono valdžios atstovus. Tačiau tada gavo ne itin malonų atsakymą:
„Prieš porą metų ji pati prašė guminio kostiumo, bet jai atsakė: „Nusipirk pati, rūpinkis pati, nes čia tavo bėdos.“ Be to, prieš gerus 20 metų taip pat buvo laba didelis potvynis ir kaip pasakojo moteris, tai tuo metu po kaimą važinėjo amfibija, klausdavo gyventojų, galbūt reikia kažko, gal maisto, vandens, o šiuo metu nieko panašaus nėra...“
Sprendimų spręsti problemai į valias
Kiekvienas Šilutės rajono gyventojas galėtų patvirtinti, kad tokios problemos apylinkių gyventojams yra puikiai žinomos metai iš metų. Visgi, Lijanai kelia pyktį faktas, kad niekas tokiems potvyniams nesiruošia iš anksto, nors žino viską, kuo tokia bėda gali baigtis.
„Mes žinome, kokiame krašte gyvename, kokios tos vietos yra jautrios. Jau rudenį turėtų būti pasiruošta tokiam dalykui: pravažiuota kiekviena sodyba, išdalinti galbūt tie kostiumai, nes nenuėjus į kambarį, į namus pas žmogų, neišsiaiškinsi realios situacijos, todėl skambinti neužtenka. Žalgirių kaime nėra daug tų sodybų, kiek pavyko man suskaičiuoti, jų yra vos apie 20. Todėl tikrai galima ir reikia kiekvieną apeiti, kiekvieną žmogų išklausyti ir panašiai“, – piktinasi moteris.
Nors moteris tiksliai pasakyti negali, kokia iš tiesų yra situacija, tačiau šiuo metu užlietame kaime gyvenantys gyventojai tikina, kad panašios pagalbos niekaip nesulaukia:
„Jie tikrai nėra tarpusavyje susitarę, ten yra trys gatvės: Oto Bismarko, Gulbinų ir Šilinės, tačiau nei vienos gatvės gyventojas man nepasakė, kad kažkas skambino, kad ar reikia vandens, niekas neklausė nieko. Jie patys sako, kad plaukia ir tempiasi vandenį namo, nes toje gyvenvietėje ir taip nėra vandens, problema su juo.“
Visgi, potvynio problemai išspręsti variantas yra ne tik ledlaužis, tačiau ir dar keli sprendimai. Pavyzdžiui, vienas jų – pylimų statymas aplink Žalgirių kaimą.
„Kai rekonstravo Rusnės estakadą, ten buvo daug žemių, kurias vežė vėliau kur tik papuolė. Žmonės patys sako, kad galėjo jas panaudoti apsaugant juos, statyti iš jų pylimus. Aš taip pat matau vieną iš sprendimų, kaip galimą tą kaimą apsaugoti, tai aplink jį padaryti pylimus, kad sustabdyti nuo tų galimų potvynių“, – dėsto savo sprendimo variantą Lijana.
Be to, dar viena problema, su kuria susiduria žalgiriečiai ir visi kiti, atvykę teikti pagalbos yra tai, kad per vandenį nesimato, kur yra saugaus kelio ribos:
„Dabar nebesimato kur yra kelias, jei ne vietinis būtum, tai gali niurktelėti taip giliai, kad maža nepasirodys. Jau yra buvę tokių atvejų, kad vietinis žmogus ėjo tuo keliu ir įlėkė į šulinį. Nėra atžymėti keliai, vis tiek turėtų bent kuoliukus su keliais atspindinčiais elementais sudėti, susmaigstyti, kad būtų galima atpažinti kelio ribas.
Patys vietiniai pasakoja, kad tų nelaimių turėjo, nes niurktelėjo iki kaklo ir giliau. Beje, prieš keletą savaičių išpylė kelius, marmalas buvo toks supiltas, kaip iš dumblo, nesuprasi, kas tiksliai ten... Tai žmonės nepateko į namus, dėl to naujai išpilto kelio. Dabar potvynis, aišku, viską nuplaus, bus nauji darbai..“
