Socialiniuose tinkluose pagalbos prašymu pasidalijęs Ugnės tėtis Darius Lavickas juo sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt.
Dukrai vos 17-ikos plyšo aneurizma, tėtis kreipėsi pagalbos
2017-ieji apvertė Dariaus ir Ugnės gyvenimus aukštyn kojomis – tada jai netikėtai plyšo aneurizma kakle. Merginai atliktos net penkios operacijos, skirta reabilitacija ir tuo metu tai davė rezultatą – Ugnė pastatyta ant kojų.
Tačiau prasidėjusi koronaviruso pandemija smogė skaudžiai – susirgus depresija, prasidėjo regresas, o 2024-ųjų spalį pablogėjimas buvo dar žymesnis: Ugnė nebegalėjo judinti galūnių. Kaip paaiškėjo, to kaltininkas – susidariusi antroji aneurizma.
Dukrai atsidūrus ligoninėje, būklė toliau drastiškai blogėjo, galiausiai ją ištiko insultas, klinikinė mirtis – širdis buvo sustojusi keturias minutes. Tačiau Ugnė nepasidavė – per kelis mėnesius sustiprėjusi vėl grįžo namo. Dėl to, kad būtų kuo arčiau gydytojų, šeima net persikėlė į Kauną.
Ugnė toliau stiprėja, tačiau būtina tęsti reabilitacijas, darbą su specialistais, kad ji kuo labiau atsistatytų ir atgautų prarastas funkcijas. O tai nutiestų kelią jos svajonės išsipildymui – pabaigti mokyklą, įstoti studijuoti ir, kaip teigia tėtis, „nebūti našta visuomenei“.
„Sveiki, visi geros valios žmonės. Kreipiuosi šiuo ilgu tekstu į jus, gerbiamieji. Atleiskite, kad galbūt pavargsite skaitydami, bet turėjau parašyti viską. Prašau pasidalinti šiuo mano kreipimusi su kitais, būčiau labai dėkingas visiems.
Esu Darius Lavickas, 50 metų tėtis – rūpintojas. 8 metus slaugau neįgalią dukrą, tuo pačiu dirbu. Priminsiu, 2017 metais rugsėjo mėnesį Ugnei trūko kraujagyslė stuburo smegenyse (aneurizma) kaklinėje dalyje. Itin retas reiškinys medicinoje. Nėra su kuo net palyginti, neurochirurgų teigimu.
Po baisaus elgesio Mažeikių ir Šiaulių ligoninėse buvome nuvežti į Kauno klinikas, kur po 2 parų dignozuota įgimta kraujagyslių malformacija ir išsiliejęs kraujas. Po 5 operacijų ir ilgos reabilitacijos ji grįžo namo, kur buvo pastatyta ant kojų (vaikščiojo su vaikštyne, treniravau kiekvieną dieną, dariau viską, ką galėjau, nors reabilitacijos ligoninėje neurologė sakė: ji tik gal rankas judins, nes toks esąs sunkus jos atvejis).
Prasidėjus Covid ir atsiradus depresijai, atsitiko regresas. Ji galėjo atsisėsti ir atsistoti su mano pagalba. Judino galūnes ir kūną, vartėsi. Nepaisant kasmetinių planuotų magnetinio rezonanso tyrimų, antro aneurizmos susidarymo 2024 metų spalį nepavyko aptikti.
2024 metų spalį mano neįgaliai 24 metų dukrai Ugnei per vieną parą staigiai pablogėjo, prarado galimybę judinti galūnes, kūną. Padarius magnetinio rezonanso tyrimą, paaiškėjo, kad kraujagyslių darinyje vystosi antras aneurizmos mazgas, jis didėja ir trikdo nugaros smegenų bei nervų darbą, ko pasekoje – galūnių paralyžius.
Po neurochirurginės operacijos Kauno klinikose, kadangi namuose nebuvo galima prižiūrėti tokios sunkios būklės žmogaus (reikėjo rasti slaugos įmonę, kurios darbuotojas lankytų asmenį namuose, o tai užtrunka), po kurio laiko buvo patalpinta į Kauno Romainių ligoninę, slaugos skyrių, kol ten nesusirgo sepsiu ir abipusiu plaučių uždegimu, nes Kauno klinikų reabilitologai neskyrė jai reabilitacijos, sakydami, kad neatitinka kriterijų.
Pirmą kartą ištikus ligai, kai Ugnei buvo 17 metų situacija buvo identiška ir reabilitacija buvo skirta bei būklė gerėjo po to akivaizdžiai ir greitai. Vieša paslaptis, kad būnant vaiko kategorijoje, dažniau skiriama medicininė reabilitacija, nei suaugusiam. Gaila, bet žmogiškumo pritrūksta kai kuriais atvejais iš medikų.
Iš Romainių ligoninės pervežta į Kauno klinikų reanimaciją, įdėta tracheostoma, išbuvo keletą savaičių, perkelta po to į pulmonologijos skyrių. Šiame skyriuje būnant Ugnės būklė blogėjo, kol neištiko insultas, klinikinė mirtis, nustojo kvėpuoti, sustojo širdis 4 minutėms. Nors skyriaus slaugėms ir gydytojams rezidentams buvo sakoma, kad Ugnei blogėja (buvo šalia artimas žmogus).
Vėl reanimacija, vėl viskas iš naujo. Sunkiai atsigavinėjo kvėpavimo funkcija, judesiai po truputį gerėjo. Išimta tracheostoma. Grįžo namo po 3 mėnesių ligoninėje. Praėjo 8 mėnesiai. Šiuo metu ji po truputį pajudina rankų pirštus ir gali pakelti rankas, vis labiau įsijungia kūno raumenys, pakelia dubenį, pilvą į viršų, po truputį pasiverčia ant šono. Po operacijos nieko negalėjo padaryti, jokių veiksmų.
Reikia sunkiai dirbti kineziterapeutui, ergoterapeutui, masažistui ir kitiems specialistams. Kas yra įmanoma tik reabilitacijos įstaigoje. Ją lanko 2 kartus per savaitę, kinezterpeutė po 30-40 min. Ugnė gali atsigauti po ligos ir sustiprėti, ji nori tęsti mokslus, baigti gimnaziją ir studijuoti. Ji nori užsiimti veikla ir nebūti našta visuomenei. Deja, tam reikalingos papildomos lėšos.
Žadame įkurti jos vardo fondą rinkti lėšas, kad galėtume stiprinti jos sveikatą ir gyvenimo kokybę. Nes nežadame pasiduoti. Kol dirbu su ja būna slaugė. Nuo 8 iki 15 val., po to aš grįžęs rūpinuosi ja. Nei išeiginių, nei poilsio dienų, nei atostogų neturiu. Neturiu žalingų įpročių.
Mano gyvenimas – tai darbas ir dukra. Gyvenu vienas su ja. Po skyrybų gyvenau su dukra ir sūnumi, auginau juos vienas. Kartais būna labai sunku, bet mano žemaitiškas užsispyrimas padeda sugrįžti į realybę ir eiti toliau.
Gyvename Kaune, persikėlėme iš Žemaitijos vien dėl to, kad būtume arčiau Kauno klinikų, nes ištikus staigiam pablogėjimui, gautume pagalbą laiku. Kaune pablogėjus Ugnės sveikatai ir nuvežus ne į klinikas, gydytojai neurologai persiunčia į Kauno klinikų neurochirurgijos ir neurologijos kliniką, nes jų kompetencijos neužtenka deja šios ligos atveju.
Viliuosi, kad atsiras neabejingų žmonių ir padės mums surinkti lėšų reabilitacijos paslaugoms, nesinori prarasti brangaus laiko. Ištikus tokiai ligai yra svarbu laikas, per kurį žmogus gali atgauti prarastus kūno judesius. Kuo anksčiau reabilituojamas, tuo geresni rezultatai.
Prašau neabejingų žmonių padėti, žinoma, jokiu būdu nenuskriaudžiant savo šeimos finansiškai.
Ačiū už jūsų gerumą iš anksto. Prašau neįsižeisti jautrių žmonių ir nekomentuoti įžeidžiančių komentarų, man ir taip sunku prašyti žmonių. Ačiū už supratimą. Visiems linkiu sveikatos.
Darius Lavickas LT797300010086009310
Swedbank Swift kodas HABALT22
Paskirtyje būtinai nurodyti žodį PARAMA UGNEI
PayPal [email protected]“, – dukros Ugnės istorija ir pagalbos prašymu dalijosi D. Lavickas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Skaitai tokias bėdas ir niekaip negali suprasti, kodėl žmogus su tokia bėda susidūręs, lieka vienas! Kur tie fondai, milijonieriai, kur valstybė? Nejaugi neturinčiam pinigų, reik žiūrėt į mirštantį kančiose vaiką!?
