Stresas, miego trūkumas, nepakankamas vandens vartojimas ir judėjimo stoka neretai daro ne mažesnę įtaką nei tai, kas patenka į lėkštę.
Sveikatingumo mentorė Evelina Kasinskaja naujienų portalui tv3.lt atskleidžia, kokie produktai iš tiesų padeda „užkurti“ žarnyno veiklą ir kokių klaidų verta vengti.
Vidurių užkietėjimo priežastys
Pasak sveikatingumo mentorės E. Kasinskajos, vidurių užkietėjimas yra kompleksinė problema, todėl dėmesį reikėtų skirti ne tik mitybai, bet ir gyvenimo būdui.
Specialistė pabrėžia, kad dažnai žmonės klaidingai mano, jog viską galima išspręsti vien pakeitus valgiaraštį, tačiau ne mažiau svarbūs yra stresas, miego kokybė ir emocinė būsena.
„Verta pabandyti atsekti, kada ir dėl kokių priežasčių prasideda ši problema – galbūt rasite ryšį su stresu ar tam tikrais išgyvenimais“, – pataria ji.
Pašnekovės teigimu, gerai virškinamos mitybos pagrindas yra skaidulos, kurių gausu daržovėse ir vaisiuose, todėl svarbu rinktis kuo įvairesnius jų šaltinius.
„Skaidulos gali būti tirpios ir netirpios vandenyje. Pavyzdžiui, obuolyje yra abiejų rūšių: odelėje esančios netirpios skaidulos per žarnyną praeina beveik nesuvirškintos ir padeda reguliuoti jo veiklą, o vaisiaus minkštime randamas pektinas yra tirpių skaidulų rūšis“, – aiškina E. Kasinskaja.
Anot jos, šių skaidulų derinys padeda palaikyti sklandų žarnyno darbą. Specialistė taip pat priduria, kad šaltuoju metų laiku obuolius galima ne tik valgyti šviežius, bet ir kepti orkaitėje, pagardinant cinamonu, sėklomis ar graikiniais riešutais.
Atskleidė, ką verta valgyti norint pagerinti tuštinimąsi
Anot E. Kasinskajos, daržovės ir vaisiai yra pagrindinis įvairių rūšių skaidulų šaltinis, tačiau svarbu suprasti, kad skirtingiems žmonėms tie patys produktai gali veikti nevienodai.
Vieniems žarnyno veiklą gali pagerinti salieras, o kitiems – priešingai, todėl verta atsargiai eksperimentuoti ir stebėti organizmo reakcijas.
„Iš karto nereikėtų maišyti labai daug produktų. Geriau įtraukti, pavyzdžiui, vieną daržovę – tą patį salierą – ir stebėti, kaip organizmas reaguoja: ar nesukelia diskomforto, ar neskauda, ar tikrai skatina žarnyno peristaltiką“, – pataria specialistė.
Ji taip pat pabrėžia, kad orkaitėje keptas burokėlis teigiamai veikia žarnyno veiklą.
„Galima pasigaminti salotas iš burokėlio, obuolio, saliero stiebo ir alyvuogių aliejaus. Tai savotiška žarnyno „šluota“, kuri labai padeda kovojant su vidurių užkietėjimu“, – siūlo E. Kasinskaja.
Iš ankštinių produktų ji rekomenduoja avinžirnius, raudonuosius lęšius bei pupeles. Juos patariama užpilti švariu vandeniu ir palikti kelioms valandoms arba per naktį, o kitą dieną – virti.
Pasak specialistės, didelę reikšmę turi ir daržovių paruošimo būdas: „Jeigu daržoves kepame orkaitėje su alyvuogių aliejumi arba šiek tiek patroškiname, tai tampa puikia prevencine priemone nuo pilvo pūtimo. Be to, gardindami daržoves alyvuogių aliejumi išvengiame nereikalingų insulino šuolių.“
Vis dėlto E. Kasinskaja atkreipia dėmesį, kad be pakankamo skysčių kiekio net ir tinkama mityba gali neduoti laukiamo rezultato. Anot jos, vandens kiekį vertėtų vertinti pagal šlapimo spalvą, o ne konkrečius litrus per dieną.
„Šlapimas turėtų būti šviesiai auksinės spalvos. Jei jis tamsesnis – vadinasi, organizmui trūksta vandens. Rytinis šlapimas gali būti tamsesnis – tai normalu. Tačiau jis neturėtų būti visiškai skaidrus, nes tai gali reikšti, kad vandens suvartojama per daug“, – pabrėžia sveikatingumo specialistė.
Siunčia patarimą
Sveikatingumo mentorė sako, kad vienas svarbiausių dalykų – stebėti savo savijautą bei streso ir įtampos lygį. Pasak jos, kai žmogus nuolat įsitempęs, organizme ima „stabdyti“ daugelis procesų, įskaitant ir tuštinimąsi.
„Žmogus tarsi neišleidžia ne tik emocijų, bet ir viską laiko savyje – tiek jausmus, tiek įtampą. Todėl labai svarbu pastebėti savo būseną, kalbėti apie jausmus, juos įvardinti, o ne nuo jų bėgti“, – aiškina specialistė.
Ji pabrėžia, kad streso išvengti nepavyks, tačiau galima išmokti jį valdyti ir su juo „gyventi šalia“, primenant sau, kad sunkesniais laikotarpiais būtina skirti daugiau dėmesio rūpinimuisi savimi.
Taip pat svarbūs ir kiti kasdieniai įpročiai – pakankamas miegas, vandens vartojimas ir judėjimas.
Net jei žmogus nesportuoja, pasak specialistės, paprastas 20–30 minučių pasivaikščiojimas per dieną gali reikšmingai pagerinti žarnyno veiklą ir tapti veiksminga vidurių užkietėjimo prevencija, nes judant suaktyvėja visi organizmo procesai, įskaitant ir virškinimą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
