Ar turite argumentų, kurie žmones sustabdytų nuo persivalgymo per šventes?
Visų pirma, persivalgymas, jeigu kalbame apie adventą, jau yra nuodėmė. Jeigu pažiūrėtume plačiau, žmogus visą laiką persivalgydamas gali priaugti daugiau svorio. Svorio priaugimas visada sukelia uždegimą mūsų organizme. Ten, kur yra uždegimas, atsiranda lėtinės neinfekcinės ligos, širdies kraujagyslių, antro tipo diabetas. Tai reiškia, kad visą laiką būdami persivalgymo būsenoje didiname uždegimą ir save stumiame link lėtinių neinfekcinių ligų.
Kas yra ilgalaikis badavimas ir kada jį mes galime vadinti ilgalaikiu?
Badavimas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Ilgalaikis yra daugiau negu dvi paros. Svarbu, kad jo metu vyksta labai daug procesų mūsų organizme. Mes mažiname aukštą insuliną. Aukštas insulinas didina lėtinių ligų tikimybę ir svorio augią, kurį sunku suvaldyti. Jeigu apie tai mes kalbame iš psichologinės pusės, tai po badavimo žmonės jaučiasi kažką įveikę. Atsiranda daug energijos, motyvacijos ir noras nuveikti kažką daugiau. Po badavimo žmonės pastebi, kad atsiranda geresnė nuotaika.
Kaip jūs visa tai galite paaiškinti logiškai?
Mes energijos turime pilnai. Ši energija yra mūsų riebaliniame audinyje, ten ji užrakinta. Ją užrakina aukštesnis insulinas, nes jis neleidžia degti riebalams. Badaujant negauname maisto, mažėja gliukozės kiekis, mažėja insulino kiekis ir tada pradedami deginti riebalai. Degant riebalus atsipalaiduoja energija, kuri yra sveikesnė.
Kodėl po dviejų, trijų dienų žmogus nebenori maisto?
Mes turime alkio centrą, kuris yra smegenyse ir jį dirgina skrandyje esantis hormonas grelinas. Kai mes nevalgome, skrandis nebesekretuoja grelino ir nieks nebesukelia alkio jausmo, kuris yra mumyse.
Kaip atrodo pasiruošimas badavimui?
Iš pradžių reikėtų pabandyti nevalgyti 14-16 valandų per parą, pažiūrėti, kaip organizmas visa tai toleruoja. Vėliau didinti valandų skaičių, dar vėliau pabandyti nevalgyti 24 valandas. Pasirinkti tą dieną, kuri yra labai užimta.
Aš girdėjau mintį, kad negali badauti, kai esi užsiėmęs, nes neturėsi jėgų. Kaip yra iš tikrųjų?
Čia yra dvi pusės. Viena, kad kuo labiau žmogus užimtas, tuo mažiau galvoja apie alkį. Alkio jausmas pirmą dieną būna didesnis lyginant su trečia ar ketvirta diena. Kad nepavalgęs žmogus neturės energijos, yra mitas. Pavalgę dar 10 valandų turime gliukozės atsargų, kurios sudėtos į mūsų raumenis ir kepenis. Organizmas tą gliukozę gali paversti energija.
Ar galite įvardinti dažniausias klaidas, kurias daro žmonės badaudami arba baigdami badauti?
Grubiausia klaida yra neteisingas išėjimas iš badavimo. Reikėtų pradėti nuo buljono, antrą dieną pereiti prie nekaloringos sriubos ir tik trečią dieną galima valgyti kažką kieto. Ketvirtą, penktą dieną mes pereiname prie normalios, įprastinės, sveikos ir subalansuotos mitybos.
Kaip dažnai galima mesti tokius iššūkius savo kūnui?
Aš siūlyčiau, jeigu ilgalaikis badavimas, du kartus per metus po penkias, šešias dienas. Jeigu yra daugiau problemų su ligomis, svoriu, galima daryti dažniau. Reikia būtinai pasitarti su specialistais, kad jie leistų tą daryti.
Kaip badavimas veikia kraujospūdį ir knarkimą? Ar čia sutapimas?
Ne, čia nesutapimas. Yra labai loginiai paaiškinimai. Pavyzdžiui, knarkimas atsiranda dažniausiai, kai kvėpavimo takai yra siauresni dėl ten susikaupusių riebalų arba esančio riebalinio audinio. Badaujant tie riebalai yra suskaidomi ir kvėpavimo takai tampa laisvesni. Pirmiausia organizmas skaido tuos riebalus, kurie yra padėti neteisingai. Šiuo atveju, aplink kvėpavimo organus.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
