„Trečios stadijos skydliaukės vėžys“, – tokią netikėtą diagnozę prieš daugiau nei metus išgirdęs Panevėžio rajone, Velžio kaime, gyvenantis 59-erių Rimantas Velička netikėtai lengvai susitaikė su liga. „Kaip bus taip, o verkšlendamas nieko nepakeisiu“, – iš karto nusiteikė R. Velička.
Ir toks nusiteikimas netrukus davė teigiamų rezultatų. Po sėkmingai atliktos operacijos vyrui dar keletą mėnesių buvo skirtas specialus gydymas. Tiek pakako, kad R. Velička galėtų garsiai pareikšti: „Įveikiau vėžį!“
Nustatė ne iš karto
„Apie ligą sužinojau visiškai netikėtai. Labai mėgstu važinėti dviračiu. Vieną iš 2011-ųjų kovo mėnesio dienų kažkur keliavau ir, regis, dėl lietaus staigiai atvėso. Grįžau namo ir pasijaučiau blogai. Galvojau peršalau, todėl padariau 50 gramų. Bet nepadėjo, o netrukus pakilo temperatūra. Vėliau netikėtai pajutau guzą kaklo srityje“, – prisiminė R. Velička.
Ligoninėje dirbanti R. Veličkos žmona iš karto liepė vykti ir išsitirti. Tą R. Velička ir padarė. Tačiau Panevėžio miesto ligoninėje savaitę praleidęs vyras teigia sužinojęs, kad be kyšio niekas į jį nekreips dėmesio.
„Ten tik ir laukė, kada duosiu kyšiu. Šalia gulėjusio vyro klausiau, kiek reikia sumokėti „už dėmesį“. Šis atšovė, kad iš 350 litų pensijos pats vos pragyvena, todėl pinigų gydytojams į kišenę taip pat nedavė“, – pasakojo R. Velička.
Panevėžio miesto ligoninės gydytojai tolimesniems tyrimams pasiūlė R. Veličkai vykti į sostinę. Panevėžyje nuspręsta, kad pakitimų skydliaukėje nėra. Buvo padarytas modernus magnetinio rezonanso tyrimas, kurio rezultatai sostinės medikus privertė griebtis už galvų.
Paaiškėjo, kad darant magnetinį rezonansą pritrūko kelių centimetrų iki to, kad būtų pastebėtas skydliaukės navikas. „Vilniuje užtrukau dvi valandas ir visi tyrimai buvo baigti. Prisiminus Panevėžyje praleistą laiką, suėmė pyktis. Tiek prieš operaciją, tiek po jos nepraradau geros nuotaikos. Iškart po operacijos pakibinau seselę. Sučiupau už rankos ir sakau, ar sergantis žmogus galėtų taip elgtis. Ši juokdamasi atsakė, kad tikrai ne“, – prisiminė R. Velička.
Nepriėmė užuojautų
Prisiminęs tą laiko tarpą, kai tik ką buvo diagnozuotas trečios stadijos vėžys, R. Velička teigia, kad nepuolė į depresiją. Ypač tokia rami sergančiojo reakcija buvo netikėta artimiesiems.
R. Veličkos sesuo iš pradžių bandė įtikinti brolį nuvykti kartu pas vieną pažįstamą, kuriai taip pat diagnozuotas vėžys. „Esą tokiu būdu norėjo, kad nusiraminčiau. Manė, kad nesuprantu, jog ne mane vieną ištiko tokia bėda. Bet pasakiau sesei, kad niekur nevyksiu. Pakartojau, kad esu ramus ir abejingas. Niekas nesuprato, kaip galiu neimti į galvą“, – pasakojo vėžį įveikęs vyras.
Balsas.lt pašnekovas juokiasi, kad pykčių būta vien dėlto, kad jis tiesiog tryško energija. R. Veličkai artimieji sakydavo, kad galvojo atvažiuos aplankyti ir nuramins, o jis jiems vadovauja ir komanduoja: „Bet man tikrai neskaudėjo. Nei prieš operaciją, nei po jos. Daktarai kraipė galvas, kaip aš sugebu skaldyti anekdotus po tokios operacijos. Matyt, ir narkozė veikė, bet man buvo viskas gerai. Nors pjūvio būta didelio.“
Supranta, kad visko gali būti
R. Velička pusiau juokais, pusiau rimtai prasitarė, kad tokio vėžiuko dar būtų galima palinkėti daugumai sergančių onkologinėmis ligomis: „Suprantu, kad skydliaukės vėžys yra turbūt lengviausiai išgydoma onkologinė liga. Todėl sėkmės istorija to galbūt ir nepavadinsi. Svarbiausia, kad tyrimai yra geri ir šiandien. Apie nieką daugiau ir negaliu galvoti.“
Paklaustas, ar nebijo, kad vėžys atsinaujins, R. Velička neslepia, kad visko gali būti. Jis supranta, kad tokia tikimybė visada išlieka. „Visokių cirkų būna. Būčiau 20-metis, greičiausia kitaip galvočiau. Bet aš jau beveik 60 metų atgyvenęs, todėl nematau tikslo bijoti. Žmona nori 120 metų gyventi, tai aš jai sakiau, kad galiu atiduoti savo likusius metus“, – tikino R. Velička.
R. Velička pasakojo, kad dar gulėdamas ligoninėje matė daug ligonių, kuriems kiek įmanydamas stengėsi įteigti, kad užklupusios ligos neimtų į galvą. O vienas jaunas vyras po kurio laiko net padėkojo dėl R. Veličkos žodžių.
Pats save karštakošiams priskiriantis Panevėžio rajono gyventojas teigė manantis, kad vėžys tokio charakterio žmonių liga. Bet jam teko sutikti ir labai ramių sergančių žmonių, todėl nuomonę teko pakeisti.
Artimiesiems taip pat nėra lengva
Vilniuje gyvenanti R. Veličkos dukterėčia Monika, kuri daugiausia padėjo į sostinę atvykusiam dėdei, pasakojo, kad vėžys yra tokia liga, kuri artimiesiems sukelia stresą, nerimą ir išgąstį.
„Kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs apie onkologines ligas. Bet kol ji nepasirodo tavo kieme, tol kažkaip apie tai negalvoji. Kadangi dėdė pats neėmė į širdį, tai šalia esantiems taip pat buvo lengviau. Matyti ašaras ir skausmą žmogaus, kurį pažįsti daug metų – labai sunku ir skaudu“, – pasakojo Monika. Anot jos, dėdė neleido jo guosti ir raminti. Trumpai tariant neįsileido į vidų, nors kas iš tikrųjų virė žmogaus viduje – nesužinosi.
Ligoninėje daug kartų apsilankiusi Monika pripažino, kad kas liečia onkologines ligas – visada tvyro slogi atmosfera: „Matai žmones su ašaromis akyse, su įvairiais prietaisais. Juk ten ne kojų lūžius gydo. Todėl nuotaikos atitinkamos. Nieko kito ir nesitiki ten eidamas.“
Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad teko matyti ir keletą jaunų veidų, kuriuos aptemdė užklupusi liga. Bet, anot Monikos, jaunas žmogus turi daugiau jėgų ir ambicijų kovoti.
Taip pat skaitykite:
Onkologiniams ligoniams pasveikti padeda viltis
