Siūlo aiškų pagalbos planą ir koordinatorių šeimai
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė paaiškina, kad šiandien, išrašant kūdikį iš ligoninės, tėvams išsamiai nurodoma, pas kokius specialistus ir kada kreiptis, neretai suderinama ir konkreti vizito diena bei valanda. Vaiko raidą vertina specialistų komanda, kuri, esant poreikiui, iš karto užregistruoja jį reabilitacijai.
A. Speičytė-Radzevičienė atkreipia dėmesį į kitą iššūkį – galimybes gauti reikalingas paslaugas arčiau namų ir užtikrinti pagalbos tęstinumą vaikui augant. Pasak asociacijos vadovės, Vilniuje ir Kaune veikia stebėsenos kabinetai, suplanuojami vizitai pirmiesiems vaiko gyvenimo metams.
Tačiau regionuose trūksta specialistų, turinčių patirties dirbti su neišnešiotais vaikais, todėl šeimoms tenka vykti į didžiuosius miestus. Pagalbos poreikis nesibaigia vaikui sulaukus vienų metų, o susidūrusios su ilgomis konsultacijų ar reabilitacijos eilėmis šeimos neretai renkasi privačias paslaugas.
Siekiant palengvinti regionuose gyvenančių šeimų kasdienybę, V. Valančienė siūlo savivaldybėse įsteigti ankstyvosios pagalbos koordinatoriaus pareigybę. Jis padėtų šeimai praktiškai įgyvendinti medikų rekomendacijas: bendradarbiautų su gydymo įstaigomis dėl paslaugų prieinamumo, prireikus padėtų suderinti vizitus ir organizuoti pavėžėjimą, stebėtų, ar vaikas pagalbą gauna laiku.
V. Valančienė taip pat siūlo dar prieš išrašant vaiką iš ligoninės numatyti, per kiek laiko jis turėtų gauti mediciniškai būtiną konsultaciją ar reabilitaciją, jei medikai nustato, kad šios pagalbos atidėti negalima. Jos siūlymu, jei valstybės finansuojamos reabilitacijos per nustatytą laiką suteikti nepavyktų, turėtų būti kompensuojamos mediciniškai būtinos privačios paslaugos.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Orintos Leiputės teigimu, išrašydami per anksti gimusį kūdikį medikai numato, kokios stebėsenos, konsultacijų ar gydymo jam reikės. Tačiau ji pripažįsta, kad svarbu įvertinti, kaip šios rekomendacijos įgyvendinamos vaikui grįžus namo, ypač kai šeima gyvena regione, o jai reikia ne tik specialistų konsultacijų, bet ir psichologinės ar socialinės pagalbos.
„Mes nenorime, kad valstybė užaugintų mums vaikus. Mes norime oriai auginti savo vaikus Lietuvoje“, – pažymi V. Valančienė.
Medikai daro stebuklus, bet įranga sensta
2023 m. Lietuvoje išgyveno beveik 99 proc. gyvų gimusių naujagimių, svėrusių 1–1,5 kg, ir apie 73 proc. svėrusių mažiau nei kilogramą. Šiuos rezultatus padėjo pasiekti modernūs gydymo metodai, medicinos personalo patirtis ir gerėjanti naujagimių priežiūra. Vis dėlto ligoninėms vis didesnį rūpestį kelia senstanti įranga, už kurios atnaujinimą jos atsakingos pačios.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje dalis naujagimių gydymo įrangos naudojama jau daugiau kaip dešimtmetį – nuo tada, kai buvo gauta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektą. Pasak prof. dr. R. Tamelienės, per tą laiką ligoninė įsigijo naujų kvėpavimo aparatų, inkubatorių ir terapinės hipotermijos aparatų, tačiau dalį įrangos dar reikia atnaujinti. Tai didelė finansinė našta tiek šiai klinikai, tiek kitoms ligoninėms, nes naujagimių gydymo įranga itin brangi.
Atnaujinti įrangą padeda ir asociacija „Neišnešiotukas“, prisidėjusi prie centrinio monitoriaus įsigijimo Naujagimių intensyviosios terapijos skyriui bei darbuotojų mokymų. Prof. dr. R. Tamelienė pabrėžia, kad kartu su investicijomis į įrangą būtina skirti lėšų ir personalo pasirengimui. Kaip primena profesorė, įranga „viena be žmogaus nedirba“, todėl medikų žinios ir įgūdžiai yra neatsiejama kokybiškos naujagimių priežiūros dalis.
Lapkritis – neišnešiotų naujagimių palaikymo mėnuo. Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena minima lapkričio 15-ąją. Vilniaus universiteto skelbiamais duomenimis, Lietuvoje kasmet gimsta apie 1 000–1 200 neišnešiotų naujagimių. Tai didžiausia naujagimių pacientų grupė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
