Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Vytenis Juozas Deimantas ir Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
Ką mažėjantis gimstamumas reiškia Lietuvai?
Ką tas rekordiškai mažėjantis gimstamumas reiškia Lietuvos demografinei padėčiai?
V. J. Deimantas: Mažėjantis gimstamumas Lietuvoje tikrai nėra naujiena. Tai nereiškia, kad 2025 metais pirmą kartą pamatėme tokį skaičių, rodantį, jog gimstamumas mažėja. Jis atsirado tikrai ne iš niekur. Gimstamumo mažėjimo tendencijos Lietuvoje yra gana senos.
Kadangi pasakėte, jog tai yra žemumos, jos matuojamos santykinai. Tas santykinis pokytis yra tikrai nemažas, bet dažnai jis taip pat rodo, kad žmonės nesusilaukia ne vien papildomo vaiko. Turint galvoje, kad jeigu šeima jau turi vieną vaiką, yra tikimybė, jog šiais laikais susilauks tik to vieno vaiko. Nebebus antro ir trečio vaiko.
Tačiau gimstamumo mažėjimo tendencijos atsekamos ir XX amžiaus pabaigoje, ir ankstesniais dešimtmečiais. Lietuvai tai reiškia, kad matysime mažesnes šeimas, tam tikrus amžiaus struktūros pokyčius. Vadinasi, jaunesnių žmonių bus mažiau, mažiau bus vaikų ir vėliau atitinkamai matysime ilgainiui išryškėjantį poveikį.
Kuo mažiau vaikų gimsta dabar, tuo mažesnė bus tam tikra žmonių grupė ir ateityje. Taigi kalbame apie Lietuvos demografinį pokytį, mažėjantį gyventojų skaičių, jeigu į šią lygtį neįtrauksime migracijos ir sveiko senėjimo.
Dėl ko moterys kreipiasi į Krizinio nėštumo centrą?
Kokią situaciją šiuo metu matote Krizinio nėštumo centre? Dėl ko dažniausiai moterys kreipiasi į jus?
Z. Tomilinienė: Į mūsų centrą moterys kreipiasi dėl skirtingų priežasčių. Viena grupė moterų kreipiasi tuomet, kai laukiasi ir išgyvena krizę dėl to, kad nėštumas buvo neplanuotas arba buvo planuotas, bet tapo krize. Tarkime, vyksta skyrybos, palieka vyras ar partneris arba santykiai yra tokie blogi, kad atrodo, jog dar vienam vaikui gimti būtų nepalankios aplinkybės.
Kita grupė – moterys, patyrusios persileidimą, kūdikio netektį. Joms iš tikrųjų reikia psichologinės pagalbos išgyventi tą netektį ir galbūt labai laukto, norėto vaiko neatėjimą.
Dar viena grupė – moterys, kurios išgyvena sunkumus jau pagimdžiusios, patiria pogimdyminę depresiją ar panašius simptomus ir kurioms reikia palaikymo. Krizinio nėštumo centras visais šiais atvejais teikia psichologinę, socialinę, materialinę ir finansinę pagalbą.
Kas lemia gimstamumo mažėjimą?
Vis dėlto kaip galėtumėte įvertinti, kas labiausiai lemia gimstamumo mažėjimą?
V. J. Deimantas: Kadangi tai yra ilgalaikis procesas, egzistuoja ne vienas veiksnys, galintis paaiškinti šią situaciją. Jie taip pat turi skirtingą svorį, ne visi šie veiksniai yra vienodi. Pradėkime nuo to, kad susiduriame su tam tikru bendru neapibrėžtumu.
Tiek Šiaurės šalyse, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse pastaruoju metu, kalbu apie pastaruosius kelerius metus, gimstamumas mažėjo. Dažnai gimstamumo mažėjimas tokiais atvejais siejamas su ekonominiais ir saugumo klausimais.
Tačiau nei Šiaurės, nei Baltijos šalyse nebuvo jokio akivaizdaus, konkretaus ir aštraus ekonominio pokyčio. Mes nepatyrėme krizės, nepatyrėme ir kokio nors karinio įsiveržimo. Tokie tiesioginiai aspektai, kurie dažnai įtraukiami kalbant apie saugumą, nėra apibrėžti.
Tai reiškia, kad makrolygmeniu žmonės mąsto apie grėsmes. Vaikai planuojami ne vieneriems, dvejiems, trejiems ar penkeriems metams į priekį. Jie planuojami ilgam laikotarpiui.
Šiame lygmenyje egzistuoja nežinomybė dėl ateities. Ji susijusi su tokiais išoriniais, mūsų nekontroliuojamais ir nevaldomais veiksniais, kaip ekonomikos, saugumo klausimai, o kai kuriais atvejais – net ir klimato pokyčiai.
Artėjant prie žmogaus, atsiranda kiti veiksniai. Lietuvoje žinome, kad dažnai pabrėžiamos tokios priežastys, dėl kurių žmonės svarsto, ar susilaukti pirmo, ar papildomo vaiko, kaip darbo saugumas.
Čia labiau norėčiau pabrėžti darbo sutarčių klausimą jauniems žmonėms. Tai rodo ir EBPO tyrimai, kad trumpalaikės darbo sutartys dažnai gali būti siejamos su jaunų žmonių nenoru susilaukti vaikų arba šio sprendimo atidėjimu.
Tai vienas iš tokių veiksnių, esančių tarp makro ir mikrolygmens, arčiau žmogaus, arčiau jo vidaus. Tačiau yra ir kitų veiksnių – vertybinių pokyčių, kuriuos matome nuo XX amžiaus vidurio. Žmonės gali sau leisti ilgiau eiti į universitetus, mokyklas, ilgiau ieškoti savęs profesiškai.
Tai irgi svarbu, nes žmonės, atradę savo profesinį kelią, gali užsitikrinti tam tikrą pajamų lygį ir ilguoju laikotarpiu sukurti stabilesnes šeimas bei partnerystes. Tai svarbu tiek vyrams, tiek moterims, bet praktiškai reiškia, kad gimstamumas gali būti susijęs su vaikų susilaukimo atidėjimu dėl asmeninių, išsilavinimo, darbo priežasčių ir makrolygmens pokyčių.
Būtent finansinis saugumas – ar jis taip pat gali daryti didelę įtaką? Kai žmogus žino, kad gali turėti daugiau arba, priešingai, mažiau pajamų, galbūt tai irgi lemia jo pasirinkimą susilaukti vaikų?
V. J. Deimantas: Tyrimai rodo, jog moterys, ir čia ypač svarbus aspektas, mąsto apie tai, ar papildomas, ar pirmas vaikas leis joms grįžti į darbo rinką. Nes dažnai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tai reiškia, kad keletui mėnesių, o galbūt ir metų, reikės sustabdyti savo karjerą, profesinį vystymąsi.
Dažnai vertinama, ar aplinkoje yra valstybės paslaugų, finansiškai ar tiesiogiai prieinamų auklių, ar yra šeima, ar antroji pusė įsitraukia į vaikų priežiūrą. Šie veiksniai yra tarpusavyje susiję. Kalbame apie namus, apie tai, kas padeda prižiūrėti vaikus, bet tai taip pat leidžia suprasti, kad yra poveikis, susijęs su ekonomine veikla.
Jeigu neturi antrosios pusės ar negali pasikliauti jos, šeimos narių įsitraukimu į vaikų priežiūrą, darželių ar auklių pagalba, tai verčia susimąstyti, ar apskritai galėsi sau tai leisti ir ar galėsi pasitraukti iš darbo rinkos. Ilguoju laikotarpiu toks klausimas gali labai dažnai pavirsti gerokai mažesnėmis gyvenimo pajamomis. Tai vadinama motinystės bausme.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
