Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Raimondu, šis papasakojo apie savo išskirtinio darbo užkulisius ir atskleidė, su kokiomis žvaigždėmis jam yra tekę važiuoti.
Taip pat pokalbio metu Raimondas atskleidė, iš ko yra gavęs daugiausiai arbatpinigių bei ar šis darbas – pelningas.
Iš pavežėjo tapo VIP klientų vairuotoju
Raimondas pasakojo, kad transporto priemonės jam – nesvetima sritis. Pasak jo, dar senais laikais vienu metu jam teko dirbti tiek sunkvežimio vairuotoju, tiek pavežėju.
Pasak jo, pavežėjo darbas nebuvo pagrindinis. Tuo metu jis nusipirko automobilį ir norėjo laisvu laiku pradėti dirbti „ant savęs“.
„Tada pradėjau vežioti klientus ir po kokių poros metų į automobilį atsisėdo vyriškis, kurį anksčiau man buvo tekę porą kartų vežti.
Jis sakė, kad atidarinėja naują firmą, kuri dirbtų su Oslo VIP klientais, su milijonieriais. Idėja buvo tokia, kad šie žmonės turėtų savo automobilius mieste ir jais būtų vežami į ten, kur jiems reikia.
Aš sutikau, porą metų pradirbau. Buvo pakankamai įspūdinga, nes važinėjome su naujausių metų „BMW“ automobiliais“, – sakė jis.
Neilgai trukus įmonė, kurioje dirbo Raimondas, bankrutavo ir užsidarė, o jį su VIP klientais dirbti į kitą įmonę pakvietė bičiulis Šarūnas.
„Aš nuėjau su savo reitingais iš „Uber“, parodžiau, kiek kelionių esu turėjęs. Tada šefas į mane taip pasižiūrėjo ir iškart paklausė, kada galiu pradėti dirbti.
Mano reitingas buvo labai aukštas, berods 4,9 iš 5, o taip pat turėjau virš 3 000 pravežimų, kuriuos padariau per keletą metų“, – džiaugėsi Raimondas.
Raimondo darbo diena – nenuspėjama
Paprašius pašnekovo supažindinti skaitytojus su savo diena, jis prisipažino, kad darbas – labai dinamiškas.
Vis tik šiokio tokio stabilumo suteikia sezoniškumas. Anot Raimondo, vasaromis jam dažniausiai tenka vežti turistus, o pavasarį ir rudenį – žmones į valstybinės reikšmės susitikimus.
„Mūsų firma yra pasirašiusi sutartį su Vidaus ir užsienio reikalų ministerija, tad kiekvienas, kuris atvyksta oficialaus vizito į Norvegiją, keliauja su mumis ir su policijos palyda“, – paaiškino jis.
Tam, kad skaitytojams būtų aiškiau, Raimondas pasidalijo vienos iš savo darbo dienų pavyzdžiu, kuri nutiko dar prieš prasidedant pandemijai:
„Įprastai pirmiausia mes, vairuotojai, pasižiūrime, iš kur vešim, ką vešim, į kur vešim ir kada vešim.
Tad tą dieną mano rytas prasidėjo nuo to, kad reikėjo paimti vienos iš Afrikos šalių ambasadorę. Viskas buvo sudėliota, suplanuota kelionė. Beje, kai dirbame su Vyriausybe, karališkoji šeima taip pat į juos įeina.
Tą dieną buvo ambasadorės audiencija pas karalių, tad man reikėjo nuvažiuoti, paimti iš karaliaus rūmų adjutantą su uniforma, su kardu. Jis visas pasipuošęs atsisėdo ant priekinės sėdynės, nuvažiavome iki viešbučio, kur paėmėme ambasadorę, ir važiavome atgal pas karalių.
Likus minutei-dviem iki audiencijos, atsargiai privažiavome prie karaliaus rūmų, užsidegė šviesa, kuri parodė, kad galime įvažiuoti, o kieme jau stovėjo paradas, grojo orkestras, pasitinkantis ambasadorę. Aš ten ją išleidau, o man pasakė apsisukti kieme ir laukti, kol vėl važiuosime.
Po audiencijos nuvežėme ambasadorę iki viešbučio, išleidome, o tada aš adjutantą nuvežiau į karaliaus rūmus. Viskas – pirmas vežimas padarytas.
Iškart po to, kadangi mūsų firma turi sekimo programas, kuriose mato, kurioje vietoje yra automobilis ir ar jis laisvas, gal po 10 minučių gavau skambutį. Juo man pasakė, kad važiuočiau į garažą, nes yra ekstra iškvietimas, reikia pakeisti automobilį ir važiuoti į tą ir tą viešbutį.
Aš nieko nežinojau, nuvažiavau į garažą, pasikeičiau mašiną, pasiėmiau bagažo automobilį. Nuvažiavau į viešbutį, išlipau, pamačiau, kad kolegos jau stovi, laukia.
Iš viešbučio išėjo vyrukas – nedidukas, kūdukas. Su visais pasisveikino, visi šypsojosi, susėdo į mašinas ir išvažiavo. Tada aš atsisukau į kolegą ir sakau: „Kas čia buvo? Negi Stingas?“ Jis man atsakė – taip.“
Raimondas tęsė istoriją pridurdamas, kad tai buvo pirmas kartas jo gyvenime, kai jis paspaudė ranką Stingui. Tokios dienos, kaip ši, įsirėžia atmintyje, o jų būna pakankamai nemažai.
„Po to aš nuvežiau Stingo bagažą iki koncerto vietos ir mano darbas buvo baigtas. Tad kasdien gali būti labai įvairių žmonių – iš Vyriausybės, žinomų verslininkų, pramogų pasaulio žvaigždžių“, – aiškino Raimondas.
Teko vežti net „Queen“ ir „Rammstein“
Raimondo istorija su atlikėju Stingu – tik viena iš daugelio. Pasiteiravus pašnekovo, kokias dar garsenybes jam yra tekę vežti, jis atskleidė, kad pačias įvairiausias.
Prisimindamas anksčiau buvusius klientų vežimus, jis atskleidė, kad kai kurių iš jų jis net neatpažįsta arba nebepamena.
„Aš skaičiuoju šitame darbe aštuonerius metus, tad vežiau labai daug žmonių, o kai kurių jau net nebeatsimenu. Būna, kad kai kurių neatpažįstu, ypač jaunimo žvaigždžių“, – sakė jis.
Tiesa, Raimondas prisiminė, kad per savo karjerą yra tekę važiuoti su Bobu Dylanu, o kolegoms ir jam yra tekę vežti Andrea Bocceli kartu su grupe.
„Aš tada vežiau smuikininkę, o kolega vežė Andrea Bocceli su asistentu. Kad geriau suprastumėte, paaiškinsiu, kad mes net koncerto metu stovime užkulisiuose, kad jei kas ko, jei nutiktų nelaimė, greit išvažiuotume su atlikėju.
Tad kolega, kuris vežė Andrea Bocceli su asistentu, turėjo prasėdėti visą laiką užvestame automobilyje užkulisiuose ir laukti, o mes, kurie vežėme kitus, pasiklausėme koncerto“, – šyptelėjo Raimondas.
Iš garsiausių muzikos grupių, kurių atlikėjus teko vežti, Raimondas važiavo kartu su „Queen“ atlikėjais ir „Rammstein“ atlikėjais.
„Kai atskrido „Queen“, tai jų privatus lėktuvas netilpo į privačių lėktuvų terminalą, tad jis leidosi bendrame terminale.
Tada pirmą kartą važiavau į bendrą oro uosto teritoriją paimti žvaigždžių. Iš „Queen“ aš vežiau būgnininką kartu su dviem-trimis moterimis.
Jis, vargšas, tiek buvo pavargęs, kad visą kelią iki viešbučio pramiegojo ant galinės sėdynės“, – nelengva atlikėjų dalia dalijosi jis.
O štai su grupės „Rammstein“ atlikėjais Raimondui teko dirbti ilgiau. Jis dainininkais rūpinosi ir vežiojo tris dienas.
„Rammstein“ vežiojau kokias tris dienas, nes Norvegijoje vyko jų grandiozinis koncertas. Tąkart organizatoriai netgi nerado tokios didelės arenos, kad sutalpintų numatytą kiekį žmonių, tad buvo surengtas koncertas privačiame hipodrome, buvo surinkta 60 000 žmonių, jie suvažiavo iš visos Skandinavijos“, – sakė jis.
Atlyginimas ir arbatpinigiai
Turbūt ne vienam atrodytų, kad dirbant tokį darbą Raimondas tikriausiai turi apsčiai pinigų. Vis tik prabilus apie atlygį lietuvis buvo atviras – skaičiai nėra tokie įspūdingi, kaip daugumai atrodo.
Pasak jo, užsakovui išsinuomoti vairuotoją ir automobilį kainuoja 2 000 eurų 10-čiai valandų, tačiau paties Raimondo visi šie pinigai nepasiekia.
„Jei daug dirbu, prisideda priedai, viršvalandžiai, naktiniai tarifai, tada gaunu 35 eurus per valandą, bet įprastai būna 22-25 eurai valandai.
Mano pozicija tokia, kad dirbu ne dėl pinigų, ne dėl garbės, o iš įdomumo ir to, kad galiu pamatyti pasaulio, kartais – pabendrauti. Man įdomu, kada ką reikės vežti“, – atskleidė jis.
O pasiteiravus apie tai, ar tenka iš vežamų žmonių, ypač atlikėjų, sulaukti arbatpinigių, Raimondas patvirtino, kad taip.
Pasak jo, kaip ir kiekvienoje su aptarnavimu susijusioje srityje, vairuotojams taip pat neretai yra paliekama arbatpinigių.
„Yra buvę, kai buvau kitiems vairuotojams vadovaujantis vairuotojas, mūsų viso dirbo penki-šeši, ir tada vežėme grupės „Journey“ atlikėjus.
Pagrindinis atlikėjas važiavo su manimi ir savo žmona. Mes maloniai pasikalbėjome, ne tik apie Norvegiją, bet ir apie Lietuvą. Daug kas klausia, ar aš vietinis, bet paaiškinu, kad jau 15 metų gyvenu Norvegijoje.
Mes pasikalbėjome apie viską, o kelionės pabaigoje jis ištraukė 100 dolerių, padavė, padėkojo man ir išskrido. Mes pasidalijome tais 100 dolerių su kolegomis“, – džiaugėsi jis.
Pasak jo, įdomu ir tai, kad po šios grupės vežimo jo įmonė gavo oficialų laišką, kuriuo buvo prašoma kiekvienam iš dirbusių vairuotojų pridėti po 120 svarų priedą prie atlyginimo.
Raimondas neslėpė – toks gestas, nors visai nebūtinas, tačiau įspūdį paliko. Pasak jo, kuomet gaunama arbatpinigių yra malonu, nes vairuotojas žino, kad savo darbą dirba gerai.
„Bendrai paėmus, su arbatpinigiais būna įvairiai – gaunu nuo 5 dolerių iš turistų iki 350 dolerių. Būna, kad ir nieko nepalieka, bet mes ne dėl arbatpinigių dirbame, mes juk gauname atlyginimą“, – sakė jis.
Darbas turi savų niaunsų
Kai Raimondas pasakojo apie darbą, buvo galima suprasti, kad pašnekovas nuoširdžiai mėgaujasi tuo, ką veikia.
Vis tik pokalbio pabaigoje jis prisipažino, kad savų niuansų šis darbas taip pat turi. Anot jo, tam tikri aspektai patiktų ne visiems.
„Aš neturiu darbo grafiko ir nežinau, kada pradėsiu dirbti, negaliu planuotis savo savaitės, nes galiu pradėti dirbti 4 ryto, po pietų, o gal 10 ryto.
Darbo valandos gali būti labai ilgos, nes, tarkime, užsako automobilį, kad pabūtų prie viešbučio, jeigu reiktų važiuoti.
Aš tada taip sėdžiu ir laukiu, neaišku, jiems reiks ar nereiks važiuoti. Yra buvę, kad nepajudėjau iš vietos, o jau buvo sumokėta. Tada, kai baigėsi laikas, išvažiavau į garažą“, – sakė jis.
Pašnekovas pridėjo, kad ne tik praktiniai niuansai šiame darbe gali kelti iššūkių. Taip pat darbas kelia nemažai įtampos. Pasak jo, vežant žymiausius pasaulio žmones, ant jo pečių krenta didelė atsakomybė.
„Čia galima susidurti su stresu, nerimu. Visuomet norisi gerai pasirodyti, atlikti savo darbus, atsakingai žiūrėti į viską – klientui jokie telefonai ar navigacijos neturi būti nei matomi, nei girdimi.
Na, o taip pat vasarą aš būnu paskendęs darbuose. Per laiką pamečiau draugus, nes niekas manęs nebepagauna.
Būna, kad ir mano draugė pyksta, bet ji žino, kad toks mano darbas, tiesiog reikia į viską žiūrėti lanksčiai. Vis tik atėjus rudens ir žiemos laikui jau būna mažiau užsakymų, daugiau atsipalaidavimo“, – atskleidė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
