Visai neseniai gaisrinės šešiasdešimtmetį atšventusios Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadas Marius Šverebas išpildė pirmojo Neringos ugniagesio, amžinatilsį Juozapo Kazimiero Radzevičiaus norą – J. K. Radzevičius amžino poilsio buvo išlydėtas gaudžiant gaisrinių sirenoms ir skambant bažnyčios varpams.
J. K. Radzevičius buvo vienas pirmųjų ugniagesių Neringos krašte ir priešgaisrinėje tarnyboje darbavosi apie 30 metų. Vyro marti, Neringos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Edita Radzevičienė pasakoja, kad per tuos metus uošvio darbe netrūko įvairiausių nuotykių gesinant kilusius gaisrus Kuršių Nerijoje.
„Tais laikais jis buvo vienas ir tas pats asmuo – gaisrininkas, viršininkas ir vairuotojas. Į Nidą jis atvyko iš Anykščių kartu su broliu, o vėliau paskui juos atvyko ir visa šeima. Vėliau jis (aut. past. – Juozapas Kazimieras Radzevičius) dirbo ir gelbėjimo stotyje, ir dar daug kur kitur.
Kultūros almanache „Dorė“ yra aprašyta ir daugiau įvairiausių nuotykių, nepaisant to, kad tuo metu su viena mašina vykstant gesinti gaisro reikėdavo pakeliui dar ir kitus ugniagesius susirinkti“, – su šypsena veide pasakoja E. Radzevičienė.
Iš pradžių į Nidą atvykęs J. K. Radzevičius įsidarbino miškų ūkyje vairuotoju, o vėliau – po trijų metų jis gavo pasiūlymą prisijunti prie kuriamos Nidos gaisrinės punkto. Vyras buvo tuo laiku pirmasis ir vienintelis darbuotojas, ugniagesys, kuris buvo atsakingas už visą Neringos kraštą.
Ištesėti pažadai
Išlydėto amžino poilsio nidiškio artimoji Edita Radzevičienė pasakoja, kad vyrui niekada netrūko humoro jausmo, pozityvaus mąstymo, nors ir būdamas garbaus amžiaus daug sirgo.
„Jis visąlaik juokaudavo. Apie savo norą juokais buvo užsiminęs per 60-ies metų gaisrinės jubiliejų. Tada jis kreipėsi į vadą M. Šverebą, kad kai jau numirs, tai tegul pažada įjungti sirenas, tai jis ir pasižadėjo.
Tačiau, viską suorganizavo parapijos klebonas Rimvydas Adomaitis. Kadangi pas mus maža bendruomenė, tad tas ir bendravimas išeina labiau betarpiškas. Net mano vaikai, kurie yra suaugę jau teigė, kad pirmąsyk buvo tokiose šviesiose laidotuvėse, kur girdėti ne pamokslas, o prisiminimai apie pozityvų žmogų. Buvo labai malonu.“
Edita pasakoja, kad paskambinusi sutarti dėl mišių, ji sužinojo, kad pažado tesėjimu jau yra pasirūpinęs pats klebonas, kuris su gaisrinės darbuotojais jau yra viską sutaręs.
„Planavau tą pažadą priminti pati, tačiau tai, pasirodo, jau buvo suplanuota klebono R. Adomaičio iniciatyva. Man paskambinus jis pasakė, kad viską jau yra sutvarkęs ir tokį norą uošvio žinojo, mat uošvis buvo tikintis, vaikščiojo į bažnyčią ir apie tai prasitarė per išpažintį“, – sako E. Radzevičienė.
Moteris atvirauja, kad šeimą sujaudino taip pat ir klebono žodžiai, kad į darbą uošvis anksčiau vykdavo su seniausia gaisrinės mašina, o šįkart išlydimas yra su pačia naujausia.
Neįprasta laidotuvių ceremonija
Į pirmojo Nidos ugniagesio laidotuves susirinko ir keli kartu gaisrinėje dirbę kolegos, o kiti pagarbą atidavė gaudžiant sirenoms ir bažnyčios varpams:
„Atsisveikinimas su uošviu vyko per mišias, o po jų atvyko gaisrinė mašina ir joje kartu su vairuotoju, vyko jo sūnus Ramūnas laikydamas su savimi urną. Jie padarė tokį garbės ratą vykdami pro gaisrinę, o ten buvę ugniagesiai atidavė pagarbą, M. Šverebas išstatė visas kitas turimas mašinas.
Tuomet vyko lydėjimas į civilines kapines ir būtent tuo metu kaukė gaisrinių sirenos, gaudė bažnyčios varpai. Visi šie garsai stipriai sujaudino ir palietė šeimą, nes atrodo tokia smulkmena, tačiau ji visiems buvo labai svarbi.“
Edita Radzevičienė apie neįprastą laidotuvių ceremoniją pranešė ir šeimos vardu padėkojo socialiniame tinkle „Facebook“, „Mūsų Neringa“ grupėje. Moteris rašė:
„Nuoširdi padėka parapijos klebonui Rimvydui Adomavičiui, Neringos savivaldybės vadovams, Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadui Mariui Šverebui, ,,Paslaugos Neringai“ administracijai, giminėms, draugams, bičiuliams.
Visai bendruomenei, pagerbusiai mūsų tėvą, senelį, uošvį, draugą, šviesaus atminimo žmogų – Juozapą Kazimierą Radzevičių, kuris kaip pirmas Neringos ugniagesys buvo išlydėtas skambant bažnyčios varpams ir gaudžiant gaisrinės sirenoms. Gaisrinės vadas išpildė seneliui duotą pažadą. Ačiū. Didelis ačiū.“
