Gydytojas urologas dr. Marius Kinčius paaiškino, kokio amžiaus vyrams reikėtų pradėti tikrintis, koks tyrimas padeda įtarti ligą ir kodėl dalis vyrų vis dar vengia apsilankyti pas specialistus.
Prostatos vėžys kasmet nustatomas tūkstančiams vyrų
Pasak gydytojo urologo dr. M. Kinčiaus, šiuo metu Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 2,2–2,5 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Anksčiau šis skaičius buvo dar didesnis – didžiausias sergamumo šuolis užfiksuotas pradėjus vykdyti priešinės liaukos vėžio prevencinę programą.
„Sergamumas iš tikrųjų nedidėja, jis yra stabilus – per metus nustatoma apie 2,5–3 tūkst. naujų atvejų. Didžiausias sergamumo bumas buvo maždaug prieš 20 metų, pradėjus priešinės liaukos prevencinę programą, kai per metus būdavo nustatoma iki 3,5–3,7 tūkst. naujų atvejų. Šiuo metu skaičius stabilizavęsis ir siekia apie 2,2–2,5 tūkst. atvejų per metus“, – aiškino gydytojas.
Nors prostatos vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniems vyrams, rizika susirgti didėja su amžiumi. Pasak gydytojo, dažniausiai liga nustatoma 50–70 metų vyrams, tačiau vyresniame amžiuje prostatos pakitimų aptinkama dar dažniau.
„Tipinis pacientas yra 50 metų ir vyresnis vyras, dažniausiai šeštoje ar septintoje dešimtyje. Kalbant apie ligos paplitimą visuomenėje, vienokio ar kitokio laipsnio pakitimų galima rasti pas daugelį 80–100 metų amžiaus vyrų, todėl ši liga su amžiumi tampa dažnesnė“, – pasakojo dr. M. Kinčius.
Ankstyvoje stadijoje prostatos vėžys nesukelia jokių simptomų
Vienas didžiausių šios ligos pavojų – vyras ilgą laiką gali nepastebėti jokių sveikatos pokyčių ar sutrikimų. Skirtingai nei kai kurios kitos ligos, prostatos vėžys ankstyvoje stadijoje nebūtinai išduoda apie save organizmo siunčiamais signalais.
„Ankstyvoji priešinės liaukos vėžio stadija neturi jokių simptomų, todėl labai svarbu dalyvauti profilaktinėse patikros programose. Geriausias šiuo metu turimas rodiklis – prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, kurio rodiklio padidėjimas leidžia įtarti ligos pradžią, nors PSA gali pakisti ir dėl kitų prostatos ligų ar uždegimų“, – pabrėžė gydytojas.
PSA – tai kraujo tyrimas, kurio metu nustatomas prostatos specifinio antigeno kiekis. Pakitęs rezultatas dar nereiškia, kad vyras serga vėžiu, tačiau gali būti ženklas, kad reikalingi išsamesni tyrimai ir gydytojo konsultacija.
Anot gydytojo, svarbu žinoti, kad padidėjęs PSA rodiklis dar nereiškia prostatos vėžio diagnozės. Jo pokyčius gali lemti ir kitos prostatos ligos ar uždegimai, todėl gavus pakitusį tyrimo rezultatą nereikėtų išsigąsti, tačiau svarbu kreiptis į urologą.
Nuo 50 metų vyrams rekomenduojama tikrintis prostatą
Kadangi ankstyva ligos stadija gali praeiti nepastebėta, profilaktiniai tyrimai tampa ypač svarbūs. Net ir gerai besijaučiantys vyrai neturėtų pamiršti reguliariai pasirūpinti savo sveikata.
„PSA tyrimas rekomenduojamas visiems vyrams nuo 50 metų. Jeigu rodiklis yra normos ribose, kitas tyrimas skiriamas po 2 arba 5 metų, o esant pakitimams – pacientas siunčiamas išsamesnei urologo konsultacijai“, – nurodė dr. M. Kinčius.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad nedidelę dalį prostatos vėžio atvejų lemia paveldimumas. Vis dėlto vien šeimos istorija neturėtų būti vienintelis veiksnys, pagal kurį vyrai sprendžia, ar jiems reikia tikrintis sveikatą.
„Apie 5–6 proc. atvejų lemia paveldimumas, o visi kiti rizikos veiksniai yra universalūs“, – sakė gydytojas.
Kokie gydymo būdai taikomi diagnozavus prostatos vėžį?
Nustačius prostatos vėžį, gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į konkrečią ligos situaciją. Šiuolaikinė medicina siūlo kelis skirtingus gydymo metodus, todėl ne visiems pacientams taikomas vienodas sprendimas.
„Du pagrindiniai radikalūs gydymo būdai yra chirurginis ir spindulinė terapija. Chirurgijoje taikoma atvira, laparoskopinė arba robotinė chirurgija. Spindulinėje terapijoje taikoma išorinė spindulinė terapija arba brachiterapija“, – vardijo dr. M. Kinčius.
Kai kuriais atvejais, jeigu pakitimai apima tik nedidelę prostatos dalį, gali būti svarstomi ir organą tausojantys gydymo metodai. Tarp jų – krioterapija, kai prostatos vėžio pažeistam organizmo audiniui gydyti yra naudojama labai žema temperatūra.
Kodėl vyrai vis dar vengia tikrintis prostatą?
Nors profilaktinių tyrimų svarba žinoma, ne visi vyrai skuba jais pasinaudoti. Pasak gydytojo, tokį elgesį lemia ne viena priežastis – nuo įpročių stokos iki nepatogumo kalbėti apie urologinę sveikatą.
„Galima išskirti keturias pagrindines priežastis: profilaktikos įpročių trūkumą – nėra tradicijos tikrintis sveikatą reguliariai, dažniausiai kreipiamasi tik atsiradus bėdoms.
Paslaugų prieinamumą – sužinojus, kad vizito pas gydytoją reikia laukti 2–3 mėnesius, vyrai praranda motyvaciją. Psichologinį vengimą – vyrai kartais kiša galvą į smėlį ir veja nemalonias mintis tolyn.
Taip pat stigmatizaciją – urologinės temos apie tai, kas žemiau kelnių, visuomenėje vis dar laikomos nepatogiomis ir apie jas vengiama atvirai kalbėti“, – priežastis vardijo dr. M. Kinčius.
Gydytojo teigimu, svarbiausia nelaukti, kol atsiras sveikatos sutrikimų. Kadangi prostatos vėžys ankstyvoje stadijoje gali nepasireikšti jokiais požymiais, reguliarus profilaktinis tikrinimasis išlieka viena svarbiausių priemonių, padedančių laiku pastebėti ligą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
