Atsiradę nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai, nuovargis, svorio pokyčiai, odos problemos, plaukų slinkimas, sutrikęs apetitas, menstruacijų ciklas ar net vaisingumo problemos – tai yra tik dalis signalų, kurios organizmas mums siunčia, kai išbalansuojama hormoninė sistema.
Hormonai – viso organizmo dirigentas
Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė, žmogaus organizmas gamina virš 40-ies hormonų arba į hormonus panašių medžiagų – ir jų nustatoma vis daugiau.
„Hormonai yra labai svarbūs žmogaus organizmui, nes palaiko jo darną ir yra reikalingi įvairiais vystymosi etapais. Hormonai be galo svarbūs vaiko vystymuisi, augimui, o suaugusiojo amžiuje reguliuoja daugelį organizme vykstančių procesų. (...)
Hormonai reguliuoja metabolizmą, kūno temperatūrą, įvairiausių svarbių medžiagų, pavyzdžiui, kalio, kalcio, natrio, vandens kiekį organizme, kraujo spaudimą, įvairių organų darbą. Aišku, hormonai yra labai svarbūs reprodukcijai, dauginimuisi ir vaikelio išnešiojimui“, – kalbėjo ji nuotolinės konferencijos metu.
Hormonai gaminami ne tik gerai žinomose endokrininėse liaukose, kaip, pavyzdžiui, skydliaukėje, hipofizėje, kasoje, kiaušidėse, sėklidėse, bet ir kituose organuose.
„Nors inkstai nėra priskiriami klasikinių endokrininių liaukų grupei, bet gamina kraujodarai svarbų hormoną eritropoetiną, aktyvią vitamino D formą, kraujo spaudimą reguliuojantį hormoną reniną“, – aiškino gydytojas vaikų endokrinologas dr. Robertas Kemežys.
Kaip antrino A. Abraitienė, hormonai yra gaminami daugelyje kitų organų ląstelių: „Jos gamina biologiškai aktyvias medžiagas, perduodančias signalą, nes pati hormonų esmė yra perduoti signalą iš vieno organo į kitą. Tos ląstelės yra daug kur išsidėsčiusios– pradedant nuo galvos smegenų ir baigiant žarnynu. Jos gamina į hormonus panašias medžiagas.“
Didžiausi hormoniniai pokyčiai – paauglystėje
Vaikų endokrinologas atkreipė dėmesį, kad vienas ryškiausių hormoninių pokyčių vyksta lytinio brendimo pradžioje, kai maždaug apie 11 gyvenimo metus berniukams pradeda gamintis didesni testosterono, mergaitėms – estradiolio kiekiai.
„Atsiranda vadinamieji antriniai lytinio brendimo požymiai, taip pat keičiasi ir elgesys. Testosteronas laikomas agresijos hormonu, tad didesnė jo koncentracija gali sąlygoti agresyvesnį elgesį. Brendimo metu padidėja augimo hormonų sekrecija, bet tam tikrus paauglių elgesio pakitimus siejame būtent su lytiniais steroidais“, – komentavo R. Kemežys.
„Hormonai yra labai svarbūs žmogaus organizmui, nes palaiko jo darną ir yra reikalingi įvairiais vystymosi etapais“, – sakė A. Abraitienė.
Nors jau suaugus su laiku hormonų kiekis irgi gali keistis, A. Abraitienės teigimu, tokių dramatiškų pokyčių organizme kaip paauglystėje nebevyksta.
„Turbūt vienas iš esminių momentų yra menopauzė, kada gana dramatiškai mažėja moteriškų hormonų kiekis kraujyje, kas yra lydima tam tikrų savijautos ir nuotaikos pakitimų“, – pastebėjo gydytoja.
Dažniausi hormonų disbalanso sukeliami sutrikimai
Kalbėdamas apie dažniausiai pasitaikančius endokrininius sutrikimus vaikams, R. Kemežys išskyrė skydliaukės disfunkciją: „Statistiškai turbūt daugiausiai atvejų, kai skydliaukės hormonų gaminama mažai. Rečiau susiduriame su pertekline skydliaukės hormonų gamyba.
Žinoma, gali būti ir kitų sutrikimų dėl hormonų stygiaus – insulino trūkumas sukelia pirmo tipo cukrinį diabetą, dėl augimo hormono trūkumo gali sutrikti augimas ir tada vaikas yra žemo ūgio.“
A. Abraitienė antrino, kad suaugusiems tarp dažniausiai pasitaikančių endokrininių sutrikimų taip pat yra skydliaukės ligos – gali būti jos hormonų trūkumas, mazgai, retais atvejais – skydliaukės suaktyvėjimas.
„Suaugusiame amžiuje labai dažnai matome ir nutukimo problematiką, kas, natūralu, susiję su 2 tipo diabeto išsivystymu. (...) Taip pat matome ir mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumo problematiką“, – kalbėjo gydytoja.
Simptomai, išduodantys, kad hormonai sutriko
Hormonų pusiausvyros sutrikimus gali išduoti tokie požymiai kaip nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai, nuovargis, svorio pokyčiai, odos problemos, plaukų slinkimas, sutrikęs apetitas. Vis tik R. Kemežys pabrėžė, kad tokie simptomai yra nespecifiniai ir jų sąrašas gali būti netrumpas.
„Pavyzdžiui, dėl skydliaukės hormonų trūkumo gali būti sausa oda, retas širdies susitraukimo dažnis, vaikams – augimo atsilikimas, taip pat ir vidurių užkietėjimas, net cholesterolio koncentracijos padidėjimas. Yra ir daug kitų požymių, pavyzdžiui, kaip depresija, nuotaikos sutrikimai, plaukų pakitimai, brendimo atsilikimas vaikams ir daugelis kitų“, – aiškino gydytojas.
Jis konstatavo, kad kitą kartą gali būti sunku iškart susieti varginančius simptomus ir hormonų pusiausvyros sutrikimą – dėl to vertinami visi nusiskundimai, sprendžiama dėl tyrimų atlikimo tikslingumo.
A. Abraitienės pastebėjimu, esama kelių situacijų, kada pačiam žmogui reikėtų labiau susirūpinti ir pagalvoti apie poreikį kreiptis į endokrinologą.
„Daugelis endokrininių ligų yra paveldimos. Taigi jeigu šeimoje yra tam tikros endokrininės ligos, jau reikėtų turėti galvoje, kad rizika susirgti ta pačia liga yra šiek tiek didesnė ir būti budriam.
Kitas momentas turbūt yra svorio pokyčiai, nes daugelis hormonų turi įtakos svoriui. Skydliaukės, antinksčių hormonai gali būti atsakingi už svorio didėjimą, svorio problematika būdinga ir 2 tipo cukriniam diabetui. Taigi reikia stebėti svorį, ypač jeigu jis keičiasi nepriklausomai nuo mitybos, čia jau yra ženklas, kad reikėtų susirūpinti, ar nėra kažkokios endokrininės patologijos“, – vardijo gydytoja.
Ji priminė, kad tam tikros endokrininės liaukos matomos akimi. Pavyzdžiui, skydliaukė yra kakle, visai šalia odos, tad reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu yra kažkokie pakitimai kakle:
„Išties skydliaukės ligos visuomenėje yra gana dažnas, pradedant nuo gerybinių mazgų, baigiant įvairiausiais uždegimais. Taip pat tokie dažni simptomai kaip troškulys, padažnėjęs šlapinimasis yra klasikiniai padidinto gliukozės kiekio kraujyje simptomai. Tokiu atveju reikia pasitikrinti dėl cukrinio diabeto.“
Kas padeda išlaikyti hormonų pusiausvyrą?
Paklausti, kas padėtų išlaikyti tinkamą hormonų pusiausvyrą, gydytojai teigė kažkokių ypatingų patarimų negalintys duoti.
„Išties labai svarbus gyvenimo būdas ir mityba. Genų pakeisti negalime, bet tam, kad hormoninės ligos neatsirastų, tikrai galime šiek tiek turėti įtakos tinkamai maitindamiesi, vengdami svorio didėjimo, reguliariai sportuodami. Fizinis krūvis yra labai svarbus tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai ir hormonų balansui.
„Pavyzdžiui, dėl skydliaukės hormonų trūkumo gali būti sausa oda, retas širdies susitraukimo dažnis, vaikams – augimo atsilikimas, taip pat ir vidurių užkietėjimas, net cholesterolio koncentracijos padidėjimas“, – vardijo R. Kemežys.
Aišku, mūsų aplinka dabar yra užteršta, daug kalbame apie įvairias užterštumo formas ir kosmetinėse priemonėse, kurios turi įtakos ir reprodukcinei sistemai, apie tą patį plastiko vartojimą, kas sukelia mikroplastiko kiekio padidėjimą aplinkoje. Taigi siūlyčiau iš tikrųjų pagalvoti ir apie – galbūt apskritai mažinti plastikinių indų naudojimą, kad kuo mažiau užterštų produktų patektų į mūsų organizmą.
Taip pat yra labai svarbi maisto kokybė tiek kalbant apie hormonus, tiek svorį, kuriam didėjant vėliau gali kilti daug hormoninių problemų. Taigi sveikas maistas – ne keptas, ne rūkytas, kuo mažiau termiškai apdorotas, galbūt gamintas namuose, o ne pirktas jau pagamintas ir atšaldytas, tikrai yra labai svarbu“, – aiškino A. Abraitienė.
R. Kemežys savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad labai svarbi ir psichosocialinė aplinka, patiriamas stresas. „Kai nuolat yra blogos psichosocialinės sąlygos, tiek vaikai, tiek suaugusieji patiria lėtinį, ilgalaikį stresą. Taip pat labai svarbus ir miego režimas, kad jis būtų visavertis, pakankama miego trukmė.
Be abejo, kitą kartą ir laikantis sveiko gyvenimo būdo nepavyksta išvengti tam tikrų ligų, nes žmogus turi riziką sirgti ligomis kaip ir bet kuri kita rūšis“, – pridūrė gydytojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
