Santaros klinikų Vaiko sveikatos klinikinės grupės vadovas gydytojas vaikų chirurgas dr. A. Strumila pasakojo, kad apskritai vaikų chirurgija yra labai plati sritis.
„Jei suaugusiųjų chirurgijoje atskirai turime ir pilvo, ir torakalinį chirurgą, ir urologą, vaikų chirurgas gi visa tai daro vienas – gali konsultuoti ir traumas, ir urologijos, ir pilvo, ir krūtinės chirurgijos atvejais, taip pat – dėl onkologinių ligų.
Skirtingai nei suaugusiųjų gydytojai mes operuojame nuo pačių mažiausių, ką tik gimusių kūdikėlių iki 17-os metų vaikų, kurie kartais jau ir sunkiai pavadinami vaikais, nes beveik yra suaugę žmonės.
Todėl ir pačių ligų spektras smarkai skiriasi, jis labai priklauso nuo to, ar konsultuojame ką tik gimusį naujagimį, ar 15–16 metų paauglį. Naujagimiams dažniau pasitaiko įgimtos patologijos, o kuo vaikas vyresnis, tuo labiau artėjama prie suaugusių patologijos“, – aiškino gydytojas nuotolinės konferencijos metu.
Dariniai odoje, kurie turi kelti susirūpinimą
Gydytojas pasakojo, kad paprastai tėvai į chirurgą kreipiasi tiesiog pamatę kažką neįprasto. „Ar tai būtų gumbas, ar atsiradusi skausminga vieta, apčiuopia iškilimą, sukietėjimą – visa tai yra pagrindinė kreipimosi į vaikų chirurgą priežastis. Bet tai, kokios ligos tiksliai ieškome, labai priklauso nuo vaiko amžiaus“, – pastebėjo A. Strumila.
Kalbėdamas apie tai, ką dažniausiai tėveliai pastebi, tai yra pakitimus odoje, pašnekovas aiškino, kad naujagimiams dažniausiai aptinkami įvairūs pakilimai:
„Tai gali būti įvairios poodinės cistos (sukietėjimas), kurios palengva didėja ir tėvai ją pamato. Gali būti išaugos – tai yra įgimti dalykai, pavyzdžiui, „pridėtinės ausytės“: prie ausies ar žando link būna tokie odos iškilimai – „ragai“.
„Blogai, jei limfmazgis yra padidėjęs, sukietėjęs ilgą laiką – mėnesį, du, tada jau reikėtų įsivertinti.“
Naujagimiams taip pat pasitaiko problemos dėl bambos polipų. Iki 5 proc. visų naujagimių turi kraujagyslių darinius – hemangiomas, jos paprastai pasirodo apie 2 savaitę po gimimo – matome raudonas, greitai didėjančias dėmes.“
Vyresniems, 1–3 metų amžiaus, vaikams odoje aktyviai atsiranda apgamai. „Kartais tėvai dėl to sunerimsta, nes vos gimus tų apgamų nesimatė, o po vasaros pradeda jų daugėti. Tokių pacientų sulaukiame tiek mes, tiek gydytojai dermatologai“, – kalbėjo A. Strumila.
Vyresniame amžiuje diagnozuojamos ir išvaržos – nors tai ne odos liga, bet visų pirma pamatoma kaip iškilimas. Vyresniems vaikams jau nustatomos suaugusiųjų ligos – pilonidinės cistos, aptinkamos duobutės kryžkaulio srityje. Pasak gydytojo, daugiausiai odos pakitimų nustatoma iki 10–12 metų amžiaus vaikams, vyresniems tokios bėdos jau būna susitvarkiusios.
Kada padidėjęs limfmazgis – blogas ženklas
Tėvams ypač daug nerimo kelia padidėję limfmazgiai. Dažniausios sritys, kur gali būti aptinkami padidėję limfmazgiai, yra kaklas, pažastys ir kirkšnys.
„Tėveliai labai dažnai užčiuopia padidėjimą, sukietėjimą po oda, labai sunerimsta ir galvoja, kad tai kažkoks darinys, kažkas baisaus, gal net onkologija. Bet šiaip limfmazgiai yra mūsų apsauga ir ypač aktyvesni vaikai tikrai dažnai jų turi – po kiekvienos ligos, elementarios slogos, gerklės skausmų, jau galime čiuopti kakle padidėjusius limfmazgius.
Jie sureaguos į tonzilitą, ausų uždegimą, jei bus žaizdelės rankoje, pažastyje rasime padidėjusius limfmazgius, turėsime žaizdeles kojose, bus padidėję kirkšnies limfmazgiai. Tai yra gynybinė sistema ir ji turi sureaguoti. To nereikia labai bijoti. Blogai, jei limfmazgis yra padidėjęs, sukietėjęs ilgą laiką – mėnesį, du, tada jau reikėtų įsivertinti“, – dėstė A. Strumila.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad ypač sunerimti reikėtų, limfmazgį ėmė skaudėti: „Jei toje vietoje atsirado paraudimas, skausmingumas, patinimas didėja, pulsavimas, tai jau yra negerai ir rodo, kad greičiausiai be chirurgijos nebeišsisuksime.“
„Monetos metodas“ nepadeda
Dar viena aktuali išoriškai pastebima sveikatos problema vaikams yra išvaržos, kurios dažniausiai atsiranda bamboje ir kirkšnyse.
„Bambos išvaržą praktiškai esame visi turėję – kai nunyksta virkštelė, bambos vietoje lieka nedidelė skylutė, kuri su laiku didžiajai daliai žmonių iki 5 metų užsidaro pati. Ji būna didesnė ar mažesnė – kaip kam duota. Jei jos dydis – 2–4 milimetrai, normaliai net nematome, kad ta išvarža yra.
Kai ji būna didesnė, bamboje pradedame matyti iškilimą, kuo tas defektas didesnis – tuo iškilimas didesnis. Tačiau bet kuriuo atvejų iki 5 metų prie bambos išvaržų nelendame – nieko su jomis daryti nereikia. Aišku, gali būti išimčių, jei defektas bamboje, tai yra skylės skersmuo yra didesnis nei 2 cm. Tada didelė tikimybė, kad ji neužsidarys, bet taip būna labai retai.
Kiek jos iškyla į viršų, kad labiausiai erzina ir sukelia nerimą tėvams, iš tikrųjų nėra svarbu. Jis gali iškilti labai daug, iškilimas gali būti ir 5–6 centimetrai, bet tai nėra svarbu. Svarbiausia, koks yra defektas pačioje bamboje. Taigi nesvarbu, kad yra daug iškilę, nieko daryti nereikia, o laukti 5 metų – vaikas pradės stotis, lakstyti, sukietėja, sustiprėja raumenys, labai greitai užsidarinėja bambos išvarža“, – aiškino vaikų chirurgas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį į seniau taikytą praktiką, kai bambos vietoje būdavo užklijuojama moneta: „Tai buvo laikoma vienu iš metodų – reikia laikyti užklijavus monetą, kuri vos ne paveldima ir „gydo“. Bet tai nieko nepadeda, tiesiog išlaikius monetą iki to laiko, kai skylutė pradeda natūraliai užsidarinėti, dingsta ir pati išvarža.“
Kada išvaržą operuoja kuo skubiau
Tuo metu kirkšnies išvaržą galima lengvai supainioti ir su padidėjusiu limfmazgiu. Vis dėlto ją pastebėjus įprastai prireikia operacijos.
„Pagrindinis skirtumas yra tai, kad kirkšnies išvarža atsiranda ir dingsta, o kai įstringa, yra skausminga. Dažniausiai tėvai prieš tai jau būna pastebėję – jai išlindus atsiranda gumbelis, kuris pradinginėja. Jei būna padidėjęs limfmazgis, paspaudus jis niekur nedingsta, tai yra kieta struktūra.
„Bambos išvaržą praktiškai esame visi turėję – kai nunyksta virkštelė, bambos vietoje lieka nedidelė skylutė, kuri su laiku didžiajai daliai žmonių iki 5 metų užsidaro pati.“
Vis dėlto kirkšnies išvaržos atveju gydymo taktika kitokia – ją pamačius imi ir operuoji, nes ji pavojinga tuo, kad gali įstrigti ir tada reikės operuoti skubos tvarka. O jei ji operuojama ekstrine tvarka, pasaulinė statistika rodo, kad išvaržos atsinaujinimas po operacijos siekia net 20 proc.
Operuojant planine tvarka ši rizika siekia tik 4 proc., taigi yra labai didžiulis skirtumas. Todėl vaikams geriausia atlikti planinę operaciją. Kitas dalykas – išvaržai įstrigus iki vienų metų operacija yra žymiai sudėtingesnė. Todėl jei tik pamatei, geriau susitvarkyti kuo greičiau nelaukiant“, – komentavo A. Strumila.
Operacija baigiasi tik maža dalis konsultacijų
Gydytojas pasakojo, kad apskritai tik mažoji dalis chirurgo konsultacijų baigiasi operacija – 80–90 proc. atvejų chirurginės intervencijos neprireikia.
Vis tik kai jos jau reikia, vaikams stengiamasi kuo daugiau operacijų atlikti taikant bendrą nejautrą. „Norime, kad būtų kuo mažesnė trauma, kuo mažiau skaudėtų, nes jei taikant vietinę nejautra suaugusiems galima daug ką padaryti, reikia nepamiršti, kad ir vien nejautros suleidimas yra skausmingas ir labai nemalonus.
Čia mes kalbame apie veido sritį, pėdas, rankas, tad vietinis nuskausminimas yra turbūt baisiausias dalykas vaikui. Jei vaistus ir suleisite, jis daugiau nieko nebeleis jums padaryti, bus labai toli nuo jūsų ir bus daug triukšmo. Taigi stengiamės, kad jie kuo mažiau kankintųsi, kuo mažiau jiems skaudėtų, todėl didžiąją dalį procedūrų darome su bendra nejautra“, – kalbėjo gydytojas.
Paklaustas, ar yra rekomendacijų, kaip apskritai reikėtų vaiką paruošti chirurgo konsultacijai, pašnekovas visų pirma patarė tėvams nemeluoti.
„Vaikas turi tiksliai žinoti, kas bus daroma, nes blogiausia būna, kai pasakoma: „Nieko nejausi, nieko nebus“. O po to, neduokdie, būna, reikia įdurti į veną ir panašiai. Taigi vaikui būna pasakyta, kad nieko nebus, jis nieko nejaus, tereikės pagulėti, o pradeda jį badyti, laiko ir dar daug šoko.
Konsultacijos metu ir prieš operaciją pats stengiuosi vaikams paaiškinti viską, kas bus, kad jie labai gerai žinotų visą eigą. Tada jiems žymiai aiškiau ir jie geriau jaučiasi. Geriausia dar konsultacijos metu viską susakyti, tada jie turi laiko iki planinės operacijos viską pergalvoti, susitaikyti su tuo“, – patarė A. Strumila.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
