Idėja Velykoms sukurti ką nors įdomaus ir nepaprasto priklauso buvusio Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos Švėkšnos padalinio, neseniai pasivadinusio asociacija „Švėkšniškių sambūris“, nariams. Asociacijos pirmininkė Ingrida Riterienė juokauja, kad Švėkšnoje Velykos tęsiasi visus metus. Tiek margučių paruošti – ne mėnesio ir net ne kelių, o visų metų prireikia.
Išskirtiniai rekordai
7 metus I. Riterienės vadovaujami Švėkšnos neįgalieji tapo tikrais rekordų kolekcininkais – jų velykinis medis rekordus muša trečius metus iš eilės. Nors, pasak Ingridos, ilgai iš Vokietijos parsivežtą idėją mintyse nešiojosi, o pagaliau pasiryžusi ją įgyvendinti apie jokius rekordus negalvojo. Vis dėlto iki tol Lietuvoje nieko panašaus nebuvo, tad užpernai 7751 margučiu papuoštas ąžuolas jau savaime buvo rekordas, tereikėjo viską nufilmuoti, paruošti reikiamą informaciją ir išsiųsti Lietuvos rekordus fiksuojančiai agentūrai „Factum“.
Pernai šį rekordą Švėkšnos neįgalieji sumušė patys ir Lietuvos valstybingumo 100-mečio proga medį papuošė tautinės vėliavos spalvomis – ant ąžuolo šakų sukabino 16 140 kiaušinių. Šiemet sugalvojo kiekvieną šaką papuošti kitos spalvos margučių girliandomis. Kai visus suskaičiavo, beliko užfiksuoti naują rekordą – 32 099. Ingrida juokauja sulaukusi klausimų, kodėl nepakabino dar vieno margučio, kad rekordas būtų apvalesnis. Moteris prisipažįsta nesiekusi jokio konkretaus skaičiaus. „Tegul viskas būna taip, kaip yra“, – šypsosi ji.
Velykinis ąžuolas
Margučius švėkšniškiai visada kabina ant ąžuolo šakų. Jas dar sutvirtina, įtempia. Pasak I. Riterienės, joks kitas medis neatlaikytų tokio svorio. Nors kiaušiniai ir tuščiaviduriai, bet apgaubti lengvais mezginiais, plonų audinių skiautėmis, surišti į girliandas, kurių ant vienos šakos po kelias pakabinama. Ir permainingi Lietuvos orai savo padaro – pasitaiko ir lietaus, ir vėjo, o pirmąjį velykinį medį net apsnigo. „Visi mūsų margučiai pasipuošė baltomis sniego kepuraitėmis. Taip gražu buvo!“ – šypsosi Ingrida.
Moteris prisimena – pirmąjį ąžuolą padovanojo kaimynai iš jos gimtojo Gedminaičių kaimo, antrąjį vienas švėkšniškis iš savo miško atvežė, o šiemetis – Norkaičių girininkijos dovana. Pasak Ingridos, šis – kažkuo ypatingas, išskirtinis. Pamačiusi šį galiūną miške sako iškart supratusi, kad šiemet ant jo šakų margučiai supsis. Kai neseniai girininkijos žmonės atvažiavo medžio, visi nustebo – aplink augę ąžuolai mojavo plikomis šakomis, o šis – pilnas pernykščių lapų. Nukirstą medį Ingridos talkininkams ilgokai miške teko „nurenginėti“ – skabyti užsilikusius jo lapus.
Šiemetinis plačiašakis ąžuolas – net 6 metrų aukščio. Seniūnija pasirūpino specialiu kranu su bokšteliu, kad būtų galima pasiekti medžio viršūnę. Švėkšniškiai kone visą dieną užtruko, kol ant ąžuolo šakų sukabino 32 099 įvairiausiais būdais išgražintus margučius. Daugybė talkininkų – neįgaliųjų, vaikų, pavienių žmonių – turėjo smagų užsiėmimą. Nors visi gerokai pavargo, bet kaip buvo smagu, kad visus talkininkus pavaišino klebonas Julius Meškauskas ir verslininkas Antanas Martinkus! „Ir be seniūnijos pagalbos nieko nebūtume padarę“, – sako I. Riterienė, džiaugdamasi tokia švėkšniškių bendryste.
Velykaičių marginimo entuziastės
Švėkšniškiai juokauja, kad greitai kiaušinius bus galima vadinti jų regioniniu patiekalu – juk jų velykinis medis puošiamas ne kokiais nors dirbtiniais kiaušiniais, o natūralių kiaušinių lukštais. Po pirmojo velykinio medžio dar pasitaikydavo žmonių, kurie kepdami kiaušinienę užsimiršę lukštus išmesdavo, bet dabar šio nesudėtingo patiekalo gamyba tampa savotišku ritualu – pirmiausia reikia pradurti kiaušinio galus ir atsargiai išpūsti jo turinį, paskui jį saugiai padėti. Tas pats ir kepant pyragus.
Velykinio ąžuolo kiaušinius margino apie pora dešimčių švėkšniškių, daugiausia – neįgalieji. Vaško adatėlę ar skutinėjimo įrankį čia pakeičia kitos technikos. „Užuolaidų skiautelėmis ar kitokios nestoros medžiagos gabaliukais apsuku, stipriu siūlu viską aprišu, pagal spalvas išskirstau, – pasakoja įvairių rankdarbių mėgėja Emilija Bilčienė. – Nuo rudens visus vakarus šiam darbui atidaviau.“ Šiemet Emilija numargino 6567 kiaušinius. Moteris neslepia nė pati nesitikėjusi, kad šitiek padarys. „Kai pernai velykinį medį nupuošėm, vien aš 9 bananų dėžes margučių namo parsivežiau. Reikėjo visus peržiūrėti, sudužusius išrinkti, likusius atnaujinti. O paskui ėmiausi naujų kiaušinių lukštų. Daugiausiai jų mūsų pirmininkė atnešė, nemažai giminės, kaimynai pririnko.“
Emilija – ne vienintelė tokia azartiška margučių gražintoja. Apie 3000 kiaušinių velykiniam medžiui papuošė ir Zina Rumšienė, 500 kiaušinių vąšeliu apnėrė Salomėja Žemgulienė. I. Riterienė savųjų sako neskaičiavusi, bet buvę tikrai labai daug. „Namiškiai net apsidžiaugė, kad pagaliau namuose atsirado daugiau vietos“, – juokauja moteris.
Švėkšniškius ir miestelio svečius Velykinis medis džiugins tris savaites. Pasak I. Riterienės, jo puošėjai kasdien čia ateina – gal kokią girliandą vėjas nutraukė ar ant kitos šakos užmetė, gal koks kiaušinis nukrito ir sudužo. „Visi jaučiamės atsakingi, kad Velykų rytą iš bažnyčios išėję žmonės galėtų pasidžiaugti šiuo medžiu, ilgėliau čia pabūti, pasišnekučiuoti, pabendrauti“, – sako I. Riterienė.
Į sambūrį pakvietė neįgalieji
Noras burtis, dalytis savo mintimis ir idėjomis, veikti ne atskiromis grupelėmis, o išvien paskatino įkurti asociaciją „Švėkšniškių sambūris“. Jo branduolys – iki tol gyvavęs Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos Švėkšnos padalinys. I. Riterienė pasakoja, kad prie veiklios organizacijos panoro prisijungti ir negalios neturinčių švėkšniškių, o ir patys neįgalieji apsisprendė ilgiau nenorį išsiskirti iš kitų miestelio gyventojų, akcentuoti savo negalių. Nutarta pasirinkti neutralų pavadinimą ir pasivadinti asociacija „Švėkšniškių sambūris“.
Neįgaliųjų draugijos nariai savaime į asociaciją nebuvo perkelti – norą dalyvauti jos veikloje kiekvienas patvirtino iš naujo. Per pusantro mėnesio „Švėkšniškių sambūrio“ nariais jau tapo apie 70 žmonių. Atvejis, kai ne neįgalieji glaudžiasi prie kokios nors bendruomenės, o patys tampa traukos centru, savo veiklumu ir iniciatyvomis sudomindami žmones, – taip pat išskirtinis.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė
Taip, slaugos paslaugos turi būti užtikrintos.
Priklauso nuo galimybių.
Neturiu nuomonės.
