• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skydliaukė – tai liauka, gaminanti hurmonus, kurie kontroliuoja daugybę mūsų organizme vykstančių procesų. Kai šios liaukos veikla sutrinka – gaminama per mažai arba per daug hormonų, žmogus pradeda jausti nepageidaujamus simptomus ir atsiranda įvairios ligos. Skydliaukės sutrikimai kamuoja net apie trečdalį lietuvos gyventojų. Taigi akivaizdu, jog tai – paplitusi problema.

Skydliaukė – tai liauka, gaminanti hurmonus, kurie kontroliuoja daugybę mūsų organizme vykstančių procesų. Kai šios liaukos veikla sutrinka – gaminama per mažai arba per daug hormonų, žmogus pradeda jausti nepageidaujamus simptomus ir atsiranda įvairios ligos. Skydliaukės sutrikimai kamuoja net apie trečdalį lietuvos gyventojų. Taigi akivaizdu, jog tai – paplitusi problema.

REKLAMA

Apie skydliaukės sutrikimų pirmuosius simptomus, laiukos sutrikimų gydymą ir kas gali nutikti jeigu skydliaukės sutrikimai yra negydomi papasakojo Kauno klinikų Endokrinologijos skyriaus vadovė dr. Aistė Kondrotienė.

REKLAMA
REKLAMA

Dažniausi skydliaukės veiklos sutrikimai

Pasak gydytojos, vieni dažniausių skydliaukės veiklos sutrikimų yra hipotirozė ir hipertirozė. Pirmuoju atveju liauka gamina per mažai hormonų, antruoju – jų kiekis tampa per didelis.

REKLAMA

Sergant hipotirozė sulėtėja organizmo medžiagų apykaita. Žmogus gali nuolat jaustis pavargęs, norėti miego, sunkiau toleruoti šaltį, pastebėti didėjantį svorį, odos sausumą ar vidurių užkietėjimą. Viena dažniausių šios būklės priežasčių – autoimuninis Hašimoto tiroiditas.

Hipertirozės atveju organizmas tarsi pradeda veikti greičiau. Gali padažnėti širdies plakimas, atsirasti rankų drebėjimas, nerimas, gausesnis prakaitavimas, o kūno svoris – mažėti net ir tuomet, kai apetitas išlieka geras. Viena dažniausių šios būklės priežasčių – Greivso liga.

REKLAMA
REKLAMA

„Paprasčiausia įsivaizduoti, kad skydliaukė reguliuoja organizmo „greitį“: kai hormonų trūksta, organizmas tarsi veikia lėtesniu režimu, o kai jų per daug – padidintomis apsukomis“, – aiškino A. Kondrotienė.

Greta šių sutrikimų neretai nustatomi ir skydliaukės mazgai. Jie ypač dažni vyresniame amžiuje, tačiau dauguma tokių darinių yra gerybiniai ir hormonų gamybai įtakos neturi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl sutrinka skydliaukės veikla?

Skydliaukės ligų atsiradimą gali lemti keli tarpusavyje susiję veiksniai. Vienas svarbiausių – autoimuniniai procesai, kai imuninė sistema klaidingai pradeda veikti prieš paties organizmo audinius. Jie gali sukelti Hašimoto tiroiditą arba Greivso ligą.

Rizika susirgti didesnė ir tuomet, kai skydliaukės ligomis serga artimi šeimos nariai. Be to, tokie sutrikimai dažniau nustatomi moterims, o jų pasireiškimui įtakos gali turėti hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, laikotarpis po gimdymo.

REKLAMA

Skydliaukės hormonų gamybai taip pat būtinas jodas. Vis dėlto svarbu ne tik užtikrinti pakankamą jo kiekį, bet ir nepersistengti – tiek šio elemento trūkumas, tiek perteklius gali sutrikdyti liaukos veiklą.

„Viena svarbiausių priežasčių – autoimuniniai procesai, kai imuninė sistema klaidingai veikia prieš skydliaukės audinį“, – pabrėžė gydytoja.

REKLAMA

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad skydliaukės veiklą gali paveikti kai kurie vaistai, tarp jų amjodaronas, litis ir tam tikri onkologiniai preparatai.

Ar skydliaukės ligos paveldimos?

Jeigu skydliaukės ligomis serga tėvai ar kiti artimi giminaičiai, verta apie tai informuoti savo šeimos gydytoją. Vis dėlto šeimoje pasitaikiusi liga dar nereiškia, kad ji būtinai išsivystys ir kitiems jos nariams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Paveldimumas svarbus, tačiau dažniausiai paveldima ne pati liga, o polinkis ja susirgti. Tai ypač būdinga autoimuninėms skydliaukės ligoms – Hašimoto tiroiditui ir Greivso ligai. Jei serga mama, tėtis, brolis ar sesuo, rizika didesnė, bet tai nereiškia, kad liga būtinai išsivystys“, – paaiškino A. Kondrotienė.

Atskira situacija yra skydliaukės vėžys. Didžioji dalis jo atvejų nėra paveldimi, tačiau kai kurios retos formos gali būti susijusios su genetiniais pokyčiais.

REKLAMA

Gydytojos teigimu, maždaug ketvirtadalis medulinio skydliaukės vėžio atvejų susiję su paveldimais RET geno pokyčiais. Tokiais atvejais svarbūs genetiniai tyrimai ir šeimos narių ištyrimas.

Kokie pirmieji simptomai išduoda skydliaukės sutrikimus?

Atpažinti skydliaukės ligas gali būti sudėtinga, nes pirmieji jų požymiai neretai būna panašūs į daugelio kitų sveikatos problemų simptomus. Vis dėlto svarbu stebėti, ar savijautos pokyčiai užsitęsia, ar jų daugėja.

REKLAMA

„Pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs ir nespecifiniai – juos lengva priskirti stresui, miego trūkumui ar amžiui“, – teigė endokrinologė.

Sergant hipotiroze dažniau juntamas šaltis, trūksta energijos, sausėja oda, gali didėti svoris. Hipertirozei būdingesnis širdies plakimas, rankų drebėjimas, prakaitavimas, dirglumas ir svorio mažėjimas.

A. Kondrotienė atkreipė dėmesį, kad vyresniems žmonėms skydliaukės veiklos suaktyvėjimas kartais pasireiškia neįprastai – gali vyrauti apatija, silpnumas ar širdies ritmo sutrikimai. Be to, net ir esant hormonų pokyčiams žmogus kartais nejaučia jokių simptomų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokius tyrimus reikėtų atlikti?

Įtarus skydliaukės veiklos sutrikimą, pirmiausia dažniausiai atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma tirotropinio hormono (TSH) koncentracija. Šį hormoną gamina hipofizė, jis reguliuoja skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą.  Šis rodiklis padeda įvertinti, ar skydliaukė veikia tinkamai.

Jeigu TSH tyrimo rezultatas pakitęs, gydytojas gali paskirti papildomus kraujo tyrimus – laisvojo tiroksino (FT4), o įtariant hipertirozę – ir laisvojo trijodtironino (FT3) koncentracija. Šie hormonai padeda tiksliau įvertinti skydliaukės veiklą.

REKLAMA

Jei įtariama autoimuninė liga, kai imuninė sistema ima veikti prieš savo organizmo audinius, gali būti tiriami ir antikūnai prieš skydliaukę.

Jeigu reikia įvertinti ne hormonų gamybą, o pačios liaukos struktūrą, atliekama skydliaukės echoskopija. Šis tyrimas leidžia nustatyti jos dydį, audinio struktūrą, aptikti mazgus ir įvertinti jų ypatybes.

Echoskopija gali būti rekomenduojama apčiuopus mazgą, pastebėjus kaklo patinimą ar skydliaukės padidėjimą. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, sprendžiama, ar darinį pakanka stebėti, ar reikalingi papildomi tyrimai.

REKLAMA

Svarbu žinoti, kad echoskopija neparodo, kiek hormonų gamina skydliaukė, todėl ji nepakeičia kraujo tyrimų. Taip pat profilaktiškai atlikti šį tyrimą visiems simptomų neturintiems žmonėms nerekomenduojama.

Ar skydliaukės sutrikimus galima visiškai išgydyti?

Skydliaukės ligų gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo ir jo priežasties. Kai kuriais atvejais hormonų pokyčiai būna laikini, tačiau kartais gydymas gali būti reikalingas ilgą laiką ar net visą gyvenimą.

REKLAMA
REKLAMA

Sergant nuolatine hipotiroze, ypač dėl Hašimoto tiroidito, skydliaukės funkcija dažnai nebeatsikuria. Tokiu atveju skiriamas organizmui trūkstamo hormono pakaitalas. Tinkamai parinkus dozę, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą.

Hipertirozės gydymas kitoks – sergant Greivso liga gali būti skiriami skydliaukės hormonų gamybą slopinantys vaistai. Daliai pacientų pavyksta pasiekti ilgalaikę remisiją, tačiau liga kartais atsinaujina. Tuomet gali prireikti radioaktyviojo jodo terapijos arba operacijos.

„Kai kurie tiroiditai, pavyzdžiui, po gimdymo ar poūmis uždegimas, gali sukelti laikiną hormonų sutrikimą, po kurio funkcija atsikuria“, – sakė gydytoja.

Kokios pasekmės gresia negydant skydliaukės ligų?

Skydliaukės hormonai svarbūs daugelio organizmo sistemų veiklai, todėl ilgą laiką negydomi sutrikimai gali turėti rimtų pasekmių. Priklausomai nuo ligos pobūdžio ir jos sunkumo, gali nukentėti širdis, kaulai, nervų sistema, vaisingumas ir nėštumo eiga.

Ryški hipotirozė gali didinti cholesterolio koncentraciją, bloginti širdies veiklą, koncentraciją ir nuotaiką. Taip pat gali sutrikti menstruacijų ciklas bei vaisingumas. Ypač svarbu tinkamai įvertinti skydliaukės veiklą nėštumo metu, nes nepakankamas hormonų kiekis gali neigiamai paveikti tiek motiną, tiek vaisiaus vystymąsi.

REKLAMA

Tuo metu negydoma hipertirozė gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, įskaitant prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą ir padidinti insulto riziką. Dėl sumažėjusio kaulų mineralinio tankio taip pat gali išaugti osteoporozės ir kaulų lūžių tikimybė.

„Negydomi skydliaukės funkcijos sutrikimai gali paveikti širdį, kaulus, nervų sistemą, vaisingumą ir nėštumo eigą. Rizika priklauso nuo sutrikimo sunkumo ir trukmės“, – perspėjo A. Kondrotienė.

Vis dėlto ne kiekvienas nedidelis hormonų rodiklių nukrypimas reikalauja gydymo. Kai kuriais atvejais pakanka reguliariai stebėti sveikatos būklę ir tyrimų rezultatus.

Ar įmanoma išvengti skydliaukės ligų?

Nors visiškai apsisaugoti nuo skydliaukės ligų neįmanoma, kai kuriuos rizikos veiksnius galima kontroliuoti. Vienas svarbiausių – užtikrinti tinkamą jodo kiekį organizme.

Joduota druska padeda išvengti jodo trūkumo, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jo perteklius taip pat gali būti žalingas. Savarankiškai vartoti didelių jodo dozių nerekomenduojama. Nėštumo planavimo ir nėštumo metu dėl didesnio jodo poreikio papildų vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju.

Skydliaukės sveikatai svarbu ir vengti rūkymo. Jis didina Greivso orbitopatijos – su šia liga susijusių akių pažeidimų – riziką ir gali pabloginti jos eigą.

REKLAMA

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ir įvairiems maisto papildams, tačiau selenas, cinkas ar vitaminas D nėra skydliaukės ligų gydymo pakaitalas. Jų vartojimo nauda priklauso nuo individualios situacijos, o didelių dozių be gydytojo rekomendacijos reikėtų vengti.

„Svarbiausia – ne ieškoti „stebuklingų“ papildų, o įvertinti rizikos veiksnius ir laiku atpažinti ligos požymius“, – pabrėžė endokrinologė.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu be aiškios priežasties ilgą laiką jaučiamas nuovargis, keičiasi kūno svoris, vargina šalčio ar karščio netoleravimas, padažnėja širdies plakimas ar atsiranda rankų drebėjimas, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Didesnį dėmesį savo sveikatai turėtų skirti ir žmonės, kurių artimi giminaičiai serga skydliaukės ligomis, kurie patys turi kitų autoimuninių ligų ar vartoja skydliaukės veiklą galinčius paveikti vaistus.

„Į šeimos gydytoją verta kreiptis, kai atsiranda nepaaiškinamų, ilgiau trunkančių ar progresuojančių savijautos pokyčių: nuovargis, šalčio ar karščio netoleravimas, neįprasti svorio pokyčiai, širdies plakimas, rankų drebėjimas, odos sausumas ar kiti keli kartu pasireiškiantys simptomai“, – patarė A. Kondrotienė.

Apčiuopus mazgą kakle ar pastebėjus jo patinimą taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją. Dažniausiai skydliaukės veiklos vertinimas pradedamas nuo TSH kraujo tyrimo, o papildomų tyrimų poreikis nustatomas individualiai.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų