Organizme pakilęs arba sumažėjęs kreatinino lygis gali signalizuoti apie įvairius sveikatos sutrikimus, tad jo stebėjimas yra reikšmingas.
Plačiau apie kreatinino rodiklį sutiko papasakoti vaistinių tinklo „Camelia“ vaisitninkė Kristina Zacharevič.
Kreatinino rodiklio reikšmė
Pradėjus kalbėtis su specialiste, iš pradžių ji paaiškino, ką reiškia kreatinino rodiklis. Anot jos, šios medžiagos kiekis kraujyje ar šlapime yra matuojamas, kai norima sužinoti, ar inkstai tinkamai veikia filtruodami kraują.
„Toks tyrimas neretai atliekamas stebint inkstų funkciją, taip pat prieš įvairias medicinines procedūras, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją naudojant kontrastinę medžiagą, taip pat siekiant kontroliuoti vartojamų vaistų šalutinius poveikius, gydymo eigą ir kt.“, – aiškino vaistininkė.
Ji pridėjo, kad kreatininas – tai šalutinis produktas, kuris lieka kraujyje po natūralių energijos gamybos procesų organizme.
Vaistininkė K. Zacharevič pasakojo, kad kreatinino savo organizmuose turi visi žmonės:
„Jei inkstai veikai tinkamai, didžioji dalis kreatinino yra pašalinama iš organizmo su šlapimu.“
Padidėjusio ir sumažėjusio kreatinino organizme reikšmė
K. Zacharevič pokalbio metu taip pat prakalbo apie nukritusio arba padidėjusio kreatinino rodiklio reikšmę.
Pirmiausia ji išryškino tai, kad normalus kreatinino lygis kiekvienam žmogui yra skirtingas atsižvelgiant į jo lytį, amžių, kūno sudėjimą, raumeninę masę, skysčių balansą organizme.
„Gydytojai, norėdami tiksliau įvertinti paciento inkstų sveikatą, įprastai atlieka ir kitus tyrimus, pavyzdžiui, golumerų filtracijos greitį ar albumino kiekį“, – aiškino ji.
Vis tik tuo pačiu pašnekovė paaiškino, ką reiškia per aukštas kreatinino lygis. Ji pasakojo, kad tai – ženklas, jog inkstai prastai filtruoja kraują.
Tuo pačiu ji paaiškino, ką reiškia per žemas kreatinino rodiklio kiekis. Anot jos, tam tikriems žmonėms jis įprastas, tačiau kiti turėtų sunerimti.
„Didesnis kreatinino kiekis neretai būna tada, kada žmogus vartoja per mažai vandens, pasižymi didele raumenine mase, vartoja tam tikrus vaistus ar daug baltymų. Tačiau kuo kreatininas labiau viršija ribą, tuo labiau tikėtina, kad inkstai netinkamai filtruoja kraują.
Per mažas kreatinino lygis kraujyje įprastai stebimas mažai raumeninės masės turintiems pacientams, sergantiems kepenų ligomis, besilaukiančioms moterims ar nevisavalgiams“, – sakė ji.
Kreatinino trūkumo požymiai ir pasekmės
Pasiteiravus specialistės, kas gali išduoti, kad kreatinino rodikliai yra sumažėję, ši atskleidė kelis požymius.
Tiesa, K. Zacharovič iškart pridūrė, kad šie simptomai nėra lengvai pastebimi, mat įprastai pasireiškia jau sutrikus inkstų veiklai.
„Sutrikusią kreatinino koncentraciją kraujyje be tyrimų pastebėti yra gana sunku, nes simptomai įprastai pasireiškia jau sutrikus inkstų funkcijai.
Jei inkstai veikia netinkamai, gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų spazmai, virškinimo sutrikimai, pykinimas ar vėmimas, šlapinimosi pokyčiai, odos niežulys.
Deja, net ir susiduriant su inkstų ligomis, simptomai ne visada būna aiškūs“, – apie kreatinino rodiklių pokyčių simptomus pasakojo ji.
O paklausta, kokias bėdas gali sukelti sumažėjęs arba padidėjęs kreatinino kiekis, ši ramino, kad kreatininas tėra rodiklis, savaime nesukeliantis jokių problemų.
„Kreatinino kiekis kraujyje ar šlapime įprastai matuojamas siekiant padėti įvertinti inkstų funkciją ar sekti gydymo eigą.
Savaime pasikeitęs kreatinino lygis problemų nesukelia, tačiau leidžia jas pastebėti tyrimų metu“, – informavo pašnekovė.
Kokių veiksmų imtis išsibalansavus kreatinino rodikliams?
Galiausiai K. Zacharevič papasakojo, kaip reikėtų elgtis, jeigu yra matoma, kad kreatinino rodikliai nėra normos ribose.
Anot jos, pirmas žingsnis būtų kreipimasis į medikus, kurie padėtų sekti tolimesnę paciento būklę ir skirtų nuodugnią apžiūrą.
„Kaip reikėtų elgtis, jeigu kreatinino koncentracija yra didesnė arba mažesnė, pacientui turėtų paaiškinti gydytojas, nuodugniai susipažinęs su jo ligos istorija, gretutinėmis būklėmis ir kitomis svarbiomis detalėmis“, – sakė ji.
Vis tik taip pat K. Zacharevič pridūrė, kad ne ką mažiau svarbus yra gyvenimo būdas, kuris gali padėti rodiklių stabilizavimuisi.
„Žinoma, labai svarbūs ir bendri kasdieniai įpročiai, tokie kaip pakankamas fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba, kurioje netrūksta skysčių (2-3 l per parą), taip pat tinkama turimų lėtinių ligų kontrolė ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai gydytojo kabinete“, – kalbėjo ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
