REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Miškas – puiki vieta pasivaikščiojimams. Lietuvoje miškų itin daug, tad, jei norite pabėgti nuo miesto šurmulio, trumpam pamiršti civilizuotą gyvenimą ir nusiraminti, kitą pasivaikščiojimo maršrutą rinkitės miške. 

Miškas – puiki vieta pasivaikščiojimams. Lietuvoje miškų itin daug, tad, jei norite pabėgti nuo miesto šurmulio, trumpam pamiršti civilizuotą gyvenimą ir nusiraminti, kitą pasivaikščiojimo maršrutą rinkitės miške. 

REKLAMA

Jei bijote miške pasiklysti ar sutikti gyvatę, kaip prisijaukinti mišką tv3.lt portalui pasakojo nevyriausybinės organizacijos „Miško istorijos“ įkūrėja, žygių organizatorė Modesta Genytė.

Pamilti mišką – ne vienos dienos užduotis, tačiau ta meilė yra įrašyta mūsų genuose, nes esame gamtos dalis. Svarbu pajausti laiką, kada geriausia išvykti pasivaikščioti į mišką, o organizmas jums jį tikrai primins.

„Verta įsiklausyti į savo kūną, nes jis visada pasako ko mums reikia. Įvairios mintys, baimės ir įsitikinimai gali klaidinti, bet kūnas visada sako tiesą. Dėl greito ir dažnai nelabai sąmoningo gyvenimo būdo tiesiog pamirštame šiuos dalykus, nebeteikiame tam reikšmės.  Taip pat, labai puikiai mokame užspausti jausmus ir emocijas. Šie blogi įpročiai ilgainiui atneša savas pasekmes“ – kalbėjo pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Miške naudingiausias grynas oras

Jei abejojate ir nesuprantate, ko į mišką keliauti, greičiausiai nežinote, kokią naudą turi pasivaikščiojimas miške. Tai naudinga sveikatai – mieste oras užterštas, todėl reikėtų nuvykti į mišką ir pakvėpuoti grynu, švariu oru.

REKLAMA

„Manau, pirmiausiai į mišką reikia nuvykti dėl pragmatinių dalykų – garantuotai švaraus, prisodrinto fitoncidais oro bei įspūdingų žalių gamtos vaizdų, kuriuos vis rečiau regime miestuose. Su laiku pajuntame, kad norisi gaivos plaučiuose ir švaros mintyse. Miestas ne visada gali tą garantuoti. Ypač jeigu gyvenimas vyksta didmiestyje ir jauti, kad jau darosi sunku, norisi kažko šviežio ir gryno, pats laikas nuvykti į mišką“, – pataria M. Genytė.

Čia taip pat puiki vieta nusiraminti, o miške tvyrantys kvapai ir garsai, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimas ar lapų šnarėjimas itin teigiamai veikia nervų sistemą, padeda kovoti su depresija ar nerimu.

REKLAMA
REKLAMA

„Miškas mus ramina ir veikia teigiamai vien jau dėl to, kad esame miškų tauta, todėl keliaudami į mišką išties mes sugrįžtame į ten, iš kur išėjome kadaise. Sugrįžtame į Motinos gamtos glėbį, kuriam galime visiškai atsiduoti. Jautresni žmonės net nesąmoningai daugiau laiko siekia praleisti gamtoje, nes visu kūnu pajunta palengvėjimą ir sielos atgaivą.

Gamta yra puikus antidepresantas. Kuo daugiau žmogus linkęs nerimauti, tuo jam daugiau reiktų būti gamtoje. Tačiau gamta yra atvira visiems, kurie į ją keliauja su pagarba“, – pasakojo žygių organizatorė.

Jei jau išsiruošėte į mišką, čia svarbiausia skaičiuoti ne kilometrus, o praleistą laiką. Dabar ypač populiarėja miško terapija, kuri teigia, jog miške reikia praleisti bent pusantros ar dvi valandas per savaitę, kad didintumėte sąmoningumą ir pasikrautumėte teigiamų emocijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad žmogus, jei ir ateina į mišką bijodamas, jis vis tiek ilgainiui atsipalaiduos ir nurims. Žinoma, jeigu žmogus jaučia nesaugumą, tai gali būti ir atvirkščiai. Todėl geriau vienam miškan nevaikščioti. O jeigu jau patekote į mišką ir norisi patirti jo gėrį, tai teks iš savo minčių pereiti į aplinkos stebėjimą. Pabandykite išgirsti paukščių čiulbėjimą, lapų šlamėjimą, palieskite augalus, medžius, juos užuoskite.

Miško augalija skleidžia įvairias chemines medžiagas, kurios veikia mūsų nervų sistemą. Ilgainiui savaime nurimsite tiek nuo gryno oro pertekliaus, tiek nuo kvapų ir garsų. Žinoma, svarbu žinoti kokių augalų geriau net neliesti, tarkim gražuolis žalčialunkis gali labai vilioti, bet jis yra nuodingas. Tačiau visi medžiai priglaus ir paguos, tad jais tikrai galite pasitikėti“, – pasakojo pašnekovė.

REKLAMA

Bijoti neverta, jei esate tinkamai pasiruošę

Keliaujant į mišką ypač svarbus tinkamas psichologinis nusiteikimas. Nereikėtų į mišką eiti su baime – jei nerimaujate leisti laiką dideliame, nepažįstamame miške, pradėkite nuo artimesnės vietos, pavyzdžiui, parko. Tačiau žinokite, kad miškas jūsų baimę pajus, o pašnekovė įsitikinusi, kad su kokiu nusiteikimu eisite, taip miškas jus ir pasitiks.

„Reikia pradėti nuo mažų žingsnelių, jei yra baimė. Tai bus gera pradžia. Galima pirmiausiai keliauti į artimiausią parką, susipažinti ir prisijaukinti jį. Artima aplinka kuria saugumo jausmą. O jeigu draugas šalia, tai dar saugiau pasijausite. Ilgainiui tas pats parkas, kad ir koks jis tampa savas ir mielas, gali pabosti, todėl verta keliauti toliau nuo namų taip plečiant pažinimo ribas.

REKLAMA

Tyrinėkite aplinkinius miškus, o kai jau pasijausite, kad esate pasiruošę žengti giliau – keliaukite į tolimesnius miškus. Svarbu savęs nespausti. Kelionė į mišką visų pirma turėtų teikti ramybę ir lengvumą, o ne papildomą stresą“, – kalbėjo M. Genytė.

Baimė pasiklysti – dažna ir normali. Tad jeigu jaučiate baimę, kad atėję į mišką pasiklysite, tereikia susikaupti ir stebėti aplinką. Eidami tikrai pastebėsite ir įsidėmėsite detales, pavyzdžiui kokį nors įdomios formos medį, o tai padės sėkmingai grįžti atgal.

„Kai einate į mišką, reikia atkreipti dėmesį į detales. Tai puiki galimybė lavinti pastabumą. Pamėginkite pastebėti labiau išsiskiriančius medžius, reljefo detales, kelius ir takelius, upelius ar kitus vandens telkinius ir juos atmintyje užfiksuoti. Žinoma, visada galima nusibraižyti kelionės žemėlapį, ir tai bus smagus lavinantis žaidimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastebėtos ir užfiksuotos detalės bus puikūs orientyrai pasiklydus ar tiesiog pasirinkus grįžti atgal tuo pačiu keliu. Miške navigacija ne visada veikia, todėl gali klaidinti, jeigu nutarsite pasitikėti vien ja. Todėl pravartu išlikti budriems ir tuo pačiu nepamiršti mėgautis miško ramybe ir palaima. Kai protas ramus, mažai šansų pasiklysti“, – teigia pašnekovė. 

Jei vis dėlto pasiklysite, išlaikykite šaltą protą. Panikuojant užsiblokuos atmintis ir atrodys, kad miške įstrigote ilgam, tačiau nusiraminus atrasite kelią atgal.

„Svarbiausia nepanikuoti. Jei pasiklydai, sustoji ir pakvėpuoji, gali prireikti ir kelių minučių gilaus kvėpavimo. Kai protas nurimsta, dažniausiai sugrįžta visa atmintis ir jau žinai, kaip pareiti“, – patarė žygių organizatorė.

REKLAMA

Ruošiantis pasivaikščiojimui, pravers ir vietos patikrinimas internete. Jei žinoma, kad ten yra daug gyvačių ar yra nutikęs koks nors įvykis, tokį mišką geriau aplenkti: 

„Iš tikrųjų, dėl šventos ramybės, yra geriau pasidomėti iš anksto kur keliausite. Jei žinoma, kad viename ar kitame miške kažkas įvyko, tai aišku, kad jau ten turbūt nesinorės eiti, lipti į tą ,,pelkę“.

Tačiau kad ir kaip bijotumėte, miške praleistas laikas atpirks visas baimes. Galų galiausiai visos baimės praeis, atsipalaiduosite ir suprasite, kad nebuvo taip baisu, kaip tikėjotės.

Į mišką – basomis ir tylint

Ar esate žygių miškuose fanatikas, ar tik pradedantysis, galbūt pats metas naujiems potyriams. Ypač populiarėja patyriminiai žygiai, kai į mišką einama basomis. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti baisu, po tokios patirties visos baimės pradings.

REKLAMA

„Pagrindinis žygių basomis tikslas – įsižeminimas. Kai užmezgame tiesioginį kontaktą per kūno ir augmenijos susilietimą, iš žemės gelmių gauname stipriausią gydomąjį poveikį. Vaikščiojimas basomis yra prigimtinis reiškinys, kurį ko gero šiais laikais praktikuoja tik maži vaikai. Batų išradimas nutraukė sąsajas su gamta.

Per pėdas galėtumėme iš žemės semtis neigiamų elektronų, kurie neutralizuotų susikaupusias organizme perteklines energijas, tačiau ko gero to nebedarome. Mes pamiršome labai daug gerų dalykų, kuriuos praktikavo mūsų protėviai. Šių žygių tikslas – priminti žmonėms apie tai, kad gamta stiprina ir gydo“, – apie patyriminius žygius pasakojo M. Genytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei mėgstate žygius, bet nenorite girdėti, ką kalba kiti, geriausias pasirinkimas jums – tylos žygis. Esame įpratę kalbėtis ar girdėti kalbas iš šono, bet žygis tyloje padės įsiklausyti į savo mintis.

„Tylos žygiai yra iššūkis daugumai. Būna, eina nemažai žmonių, bet sako: „Noriu eiti į žygį, man patinka maršrutas, bet aš nenoriu girdėti, ką kiti kalba. Man neįdomu, noriu savo minčių pasiklausyti“. Ir būna žmonės išeina į gamtą paklausyti savęs, nes kartais būna sunku susikaupti būnant civilizuotam pasaulyje, todėl ir išeina į gamtą nusiraminti ir išgirsti, ką kalba jų vidus“, – aiškino pašnekovė.

Norite daugiau sužinoti apie mišką? Rezervatų lankytojų centrai vis dažniau rengia ekskursijas. Gidas jus ves mišku, papasakos apie jo paslaptis, fauną ir iš arčiau supažindins su mišku.

REKLAMA

Jei nežinote, kokią vietą pasivaikščiojimui išsirinkti, M. Genytė skatina aplankyti kuo daugiau miškų ir nesivaikyti madų, nežiūrėti, kur eina daugelis žmonių. Pašnekovė skatina nuvykti į girią – ji visiškai kitokia, išskirtinė, o ir energetika joje skiriasi.

„Lietuvoje pilna įvairių, nuostabių miškų, o kiekvienas jų turi savo energetiką. Pavyzdžiui, sena giria yra visiškai kitokia negu tiesiog miškas. Kai tik atsiras galimybė keliauti, rekomenduoju patirti tuos skirtingus miškus. Nereikia vaikytis madų, ieškoti įvairių top takų. Aš manau, kad mes patys galime susikurti savo top sąrašą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų