REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime nebeveikiant nė vienai maitinimo įstaigai, dalis seimūnų ir kitų parlamento darbuotojų kaip reikiant susirūpino, kur gi reikės pasistiprinti. Jie skundėsi, kad parlamente, priešingai nei kitose darbovietėse, kuriama ne visai sveika aplinka. Subalansuotos mitybos svarba neabejoja ir specialistai, vis tik kai kurie parlamentarai tokius aptarimus pavadino tik laiko gaišimu.

Seime nebeveikiant nė vienai maitinimo įstaigai, dalis seimūnų ir kitų parlamento darbuotojų kaip reikiant susirūpino, kur gi reikės pasistiprinti. Jie skundėsi, kad parlamente, priešingai nei kitose darbovietėse, kuriama ne visai sveika aplinka. Subalansuotos mitybos svarba neabejoja ir specialistai, vis tik kai kurie parlamentarai tokius aptarimus pavadino tik laiko gaišimu.

REKLAMA

Šį klausimą trečiadienį parlamentarai aptarinėjo Seimo Sveikatos reikalų komitete. Kaip pasakojo jo pirmininkas Antanas Matulas, kai kurie Seimo darbuotojai skundžiasi dabar esančia tvarka, kai užsisakius maisto jis atnešamas vienkartiniuose induose, mat maistas būna ir atšalęs, ir kitaip netenkina išalkusių seimūnų lūkesčių.

„Kai pradėjau teirautis, kodėl tokie sprendimai yra, kaip čia įvyko, kad neliko nei kavinės, negalima nusipirkti nei vandens, nei sulčių, kodėl neliko valgyklos, vienas iš kolegų, valdybos narių manęs paklausė, o kokį ryšį turi mityba su sveika gyvensena, – stebėjosi komiteto pirmininkas Antanas Matulas. – Sunku man būtų atsakyti į tokį klausimą, tad kokią įtaką savalaikis maitinimasis, sveika mityba daro sveikatai, tad paprašėme pakomentuoti specialistų.“

REKLAMA
REKLAMA

Maistas – ne tik darbingumui, bet ir malonumui

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas paaiškino, kad maistas ir mityba yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis.

REKLAMA

„Moksliniai tyrimais įrodyta, kad gyvensena sveikatą lemia apie 50 proc., o mityba irgi įeina į gyvensenos sampratą. Jei imtume grynai mitybinius veiksnius, tai žmogaus sveikata 30 proc. priklauso nuo mitybos. Taigi 30 proc. mes galime aktyviai daryti įtaką sveikatai per maistą. Sveikatai pats palankiausias yra šviežias, tik ką pagamintas maistas, o ne atvežamas“, – pastebėjo jis.  

Pasak profesoriaus, pavyzdžiui, jei mes išverdame bulves, vitamino C koncentracija jose praktiškai nesumažėjusi. Kai bulvės atvėsta, vitamino C koncentracija sumažėja 50 proc. Jei nesuvalgę bulvės ją įdedame į šaldytuvą, ten lieka tik vitamino C pėdsakai. 

REKLAMA
REKLAMA

„Taigi biologiškai aktyvios medžiagos, vitaminai, provitaminai, bioflavanoidai, biofenoliai, kurie saugo mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų žalojančio poveikio, streso, praktiškai išnyksta. Ir jei mes valgome tokį atvežamą maistą, jame yra kalorijų, riebalų, mineralinių medžiagų, bet tų medžiagų, kurios ypač reikalingos, kiekis iš dalies sumažėja ir maistas tampa nebe toks biologiškai vertingas. O Seime juk yra visa infrastruktūra maisto gamybai, tai, manau, ja reikėtų naudotis ir gaminti“, – komentavo R. Stukas.

Mitybos specialisto pastebėjimu, maistas ne tik būtinas darbingumui užtikrinti ir sveikatą palaikyti, bet kartu turi teikti ir malonumą. „Pirmiausia valgome akimis, tai jei valgysime gražiai serviruotą maistą, bus viena, o jei kokio vienkartinio indelio – vėl kitaip. Valgymo kultūra yra labai svarbu“, – pridūrė R. Stukas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nori vandens ne tik iš čiaupo

A. Matulas klausė, ar nėra blogai, jei sudaryta tik vienintelė galimybė gerti vandenį iš bendros sistemos. Vis tik specialistų jis buvo nuramintas, kad gerti vandenį iš čiaupo tikrai nereiktų baimintis.

„Ypač Vilniuje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra labai aukštos kokybės ir galima gerti. Aišku, jei nėra surūdiję vamzdžiai ir nebėga rudas vanduo, ko greičiausiai Seime nėra“, – sakė R. Stukas. 

Gydytoja dietologė, buvusi ilgametė Lietuvos dietologų draugijos prezidentė dr. Edita Gavelienė tik paantrino jam, kad ir ligoninėje pacientai geria vandenį iš čiaupo ir tai nėra jokia problema.

REKLAMA

„O kalbant apie mitybą, jei yra galimybė organizuoti reguliarų maitinimą šviežiai paruoštu maistu, tai puiku. Bet dar vienas dalykas, sveikai gyvensenai priskiriamas ir būtinas – fizinis aktyvumas. Apie sporto salę, kad būtų Seime, negirdėjau“, – pastebėjo ji.

Siūlė negaišti laiko

Savo ruožtu reaguodama į aptariamą klausimą Laisvės partijos narė Morgana Danielė sakė apskritai nesuprantanti, kodėl tam yra gaištamas laikas.

„Negaliu patikėti, kad mes dabar apie tuos kotletus diskutuojame ir vandenį iš čiaupo, kuris, seniai žinome, kad yra saugus. Senamiestyje yra pilna kavinių. Valgykla, kurią turėjome, jos kotletai ir bulvės irgi nebuvo pats sveikiausias meniu, daugeliui nelabai ir tinkamas, pavyzdžiui, vegetarams. Man atrodo, kad išeiti iš šio pastato prasivėdinti galvą ir nueiti iki kavinės – jokia problema ir nemanau, kad turėtume gaišti laiką šioms diskusijoms“, – sakė ji. 

REKLAMA

Vis tik kiti kolegos jai suskubo prieštarauti. Eksministras Aurelijus Veryga priminė, kad Seime darbas organizuojamas kiek kitaip nei kitose darbovietėse.

„Jūs kalbate, kad aplinkui yra daug kavinių. Kiti žmonės paprastai turi pietų pertrauką, kai mes dirbame per sesijas, tai dažnai ir ta pietų pertrauka užimta susitikimais, parodomis, visokiais kitais reikalais. Tai išeiti kažkur gal ir aš norėčiau, bet nėra taip paprasta tą įgyvendinti. Apskritai sukurti geresnes, patogesnes sąlygas bet kokiam darbuotojui yra iš principo gerai, o ne blogai“, – kalbėjo parlamentaras. 

Nežino kitų tokių didelių įstaigų be maitinimo

Į tai sureagavęs Linas Slušnys skundėsi, kad dabar net nebėra, kur nusivesti svečių: „Aš bandžiau išbėgti kažkur per pertrauką pavalgyti, be šansų, kad aplinkui labai daug kavinių, mitas, arba reikia labai toli eiti, o tada laiko nebelieka. Dar blogesnė  dalis, kad kai ateina svečias, gal kažkas turi didelius kabinetus, pas mane tam nėra vietos, tai dabar Seime net nebeturiu, kur nusivesti žmogaus.“  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konservatorė Jurgita Sejonienė taip pat sakė nežinanti tokių didelių įstaigų, kurios neturėtų savo maitinimo. „Juolab nežinau Europos šalių parlamentų, kuriuose nebūtų galimybės darbuotojams pavalgyti“, – pridūrė ji. 

Jei nepavyktų naujas konkursas dėl maitinimo paslaugų, socialdemokratė Orinta Leiputė siūlė bent įrengti daugiau tokių vietų, kur būtų galima maistą pasišildyti ir ramiai pavalgyti. „Nes su keliomis mikrobangų krosnelėmis keli šimtai darbuotojų nesutilps į tą valandą“, – atkreipė dėmesį Seimo narė. 

Galėtų gaminti patys?

Seimo kancleris Modestas Gelbūda paaiškino, kad dedamos visos pastangos surasti maitinimo paslaugos tiekėją, kuris atitiktų visos bendruomenės lūkesčius.

REKLAMA

„Kai mes anksčiau skelbdavome pirkimus ir dabar skelbiame, nustatydavome reikalavimus dėl maisto kokybės ir tam tikrų  pažangaus, sveikatai palankaus maisto ir produktų kiekio. Pagrindinis dalykas yra teisinis reguliavimas, kanceliarija nesukūrė tokių sąlygų, patys žinote ekonominę situaciją, energetinių išteklių kainas, nemažai darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. 

Taip pat žinome, kad verslas laisvas apsispręsti, kur mato galimybę pelningai veikti ir savarankiškai priima sprendimus, dalyvauti konkurse ar ne. Mes stengiamės skelbdami konkursus sąlygas pagerinti, dabar paskelbtas pirkimas maitinimo paslaugų, kur numatytas 1 euro mokestis už patalpų nuomą“, – aiškino jis. 

REKLAMA

A. Veryga savo ruožtu klausė, kodėl negalima samdyti darbuotojų maistui gaminti.

„Buvo čia Seimo pirmininkės pavaduotojo pasakymas, kad „kotletukų departamento“ Seime neorganizuosim, bet mes žinome iš ugdymo įstaigų, kad yra visokių praktikų – vienos perka paslaugą, o kitos organizuoja maitinimą pačios. Ar nesvarstoma, kad Seimas galėtų turėti savo darbuotojų, nebeieškant konkursų gaminti nuolat. Ir galima pagalvoti, kaip maistą padaryti įvairesnį, labiau sveikatai pritaikytą“, – svarstė valstietis. 

Kancleris sakė, svarstomos įvairios idėjos, bet Seimas tokiu atveju visuomenei turėtų paaiškinti, kodėl čia dirbantiems žmonėms maistas yra subsidijuojamas. „Nes jei rinka tokių paslaugų neteikia ir Seimo, kanceliarijos darbuotojai negali pagrįsti, kad perka maisto produktus rinkos kainomis, tai, manau, būtų didžiulis iššūkis Seimo reputacijai. Manau, kad tada atvertume Pandoros skrynią ir visų kitų biudžetinių įstaigų darbuotojai galėtų to prašyti ir tikėtis. Arba reikėtų įtvirtinti Seimo išskirtinį statusą“, – aiškino jis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų