Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vis kartojant, kad nuo rugsėjo 1 d. visos gydymo įstaigos turi būti prisijungusios prie e.sveikatos, medikai nepaliauja stebėtis, kodėl viskas, panašu, daroma tik dėl pliusiuko. Odontologai pažymi, kad e.sveikata ne tik gadina nervus dėl nuolatinio strigimo, bet yra visiškai nepritaikyta jų įrašams. Negana to, dėl tokios prievolės ne tik trumpės pacientui skiriamas laikas, bet ir gali tapti dar viena priežastimi paslaugoms brangti.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vis kartojant, kad nuo rugsėjo 1 d. visos gydymo įstaigos turi būti prisijungusios prie e.sveikatos, medikai nepaliauja stebėtis, kodėl viskas, panašu, daroma tik dėl pliusiuko. Odontologai pažymi, kad e.sveikata ne tik gadina nervus dėl nuolatinio strigimo, bet yra visiškai nepritaikyta jų įrašams. Negana to, dėl tokios prievolės ne tik trumpės pacientui skiriamas laikas, bet ir gali tapti dar viena priežastimi paslaugoms brangti.

REKLAMA

Rugsėjo 1-ąją įsigaliojo dar pernai gruodį Seimo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimas, įpareigojantis teikiant su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas privalomai naudotis e.sveikatos sistema. 

SAM įspėja, kad gydymo įstaigoms, kurios ir toliau nesinaudos šia sistema pacientų sveikatos duomenims tvarkyti, gali būti ribojamos arba stabdomos licencijos.

REKLAMA

Intensyviausiai jungtis prie e.sveikatos raginamos odontologijos paslaugas teikiančios įstaigos. Nurodoma, kad beveik 500 tokių gydymo įstaigų rugpjūtį jau kreipėsi į Registrų centrą prašydamos sudaryti sutartis, kurios joms leis tvarkyti pacientų duomenis e. sveikatos sistemoje. Iš daugiau nei 2 tūkst. gydymo įstaigų, turinčių licencijas teikti odontologijos paslaugas, tokias sutartis jau turi apie 1600 įstaigų.

Nors dar nesudariusieji sutarčių raginami paskubėti, patys odontologai konstatuoja, kad šis naujas įpareigojimas ne tik atneš daugiau bereikalingos biuroktratijos į jų darbo kasdienybę, tačiau ir norimų tikslų neleis pasiekti. 

REKLAMA
REKLAMA

Jų teigimu, todėl nereikia stebėtis, jei į odontologų pusę greitu metu skries tiek pat kritikos strėlių kaip ir šeimos gydytojų atžvilgiu, kurie jau seniai netveria pykčių dėl problemiškos e.sveikatos veiklos.

Sistema odontologams nepritaikyta

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė neslėpė, kad naujas pertvarkas bendruomenė pasitinka su nerimu. Ji sutiko, kad tikrai yra reikalinga vieninga sistema, kur paciento duomenys būtų pasiekiami visiems sveikatos specialistams, bet tai, kaip viskas šiuo metu įgyvendinama, kvepia visišku chaosu. 

„Nuo įstatymo įsigaliojimo 2018 metais Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepadarė nieko, kad sistema būtų pritaikyta odontologo įrašams. Tai, kas dabar yra e.sveikatoje, tinka šeimos gydytojams.

Taigi tikslas, kad visa informacija apie pacientui suteiktas sveikatos paslaugas būtų vienoje vietoje, nebus pasiektas, nes tiesiog ten nėra, kur įkelti tam tikros reikalingos ir labai svarbios informacijos. Tai reiškia, kad dalį informacijos reikės rašyti į e.sveikatą, o dalį – vis tiek į popierines korteles, nes kitaip yra neįmanoma“, – pabrėžė pašnekovė. 

REKLAMA
REKLAMA

Ji apgailestavo, kad į bendruomenės pasiūlymus pasinaudoti Estijos, kuri turi daugiau nei 10 metų veikiančią labai gerai odontologams pritaikytą e.sveikatos sistemą, patirtimi Lietuva nepanoro.

„Ministerija aiškina, kad odontologai patys nieko nedarė, bet tai netiesa. Odontologų rūmai paruošė medicinos normą gydytojams odontologams ir gydytojams odontologams protezuotojams, ji buvo atiduota pernai rudenį, kad visa tai pavirstų ministro įsakymu. Tačiau nors tik vasario mėnesį odontologų iniciatyva ir buvo organizuota darbo grupė, iki šiol nebuvo nė vieno jos susitikimo. Taip jau beveik metus laiko ta medicinos norma „kabo“, nors yra paruošta“, – pastebėjo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Įrašus teks dubliuoti

V. Brukienė pasakojo, kad bet kuriuo atveju teks turėti popierinę paciento kortelę, mat, visų pirma, kadangi odontologija yra intervencinė specialybė, atliekant bet kokias procedūras privalu gauti paciento pasirašytą sutikimą. „Tuo metu dabar nėra tokios sistemos, kad kiekvienas pacientas, kokio jis amžiaus ar socialinės padėties bebūtų, galėtų pasirašyti e.sveikatoje.

REKLAMA
REKLAMA

Kitas dalykas – norint atitikti higienos reikalavimus, turime klijuoti tam tikrus popierinius lipdukus, kurio į e.sveikatą vėlgi neįklijuosime. Taip pat čia nepatalpinsime ir rentgeno nuotraukos, be kurios neįmanomas odontologinis gydymas“, – niuansus vardijo odontologė.

A. Gerliakienė savo ruožtu atkreipė dėmesį į tai, kad odontologai turi specialiąją ministro patvirtintą popierinę formą, kuri pagal teisės aktus yra viršesnė už paprastąją.

„Taigi ministerija, versdama mus pildyti šeimos gydytojams skirtą formą e.sveikatoje, verčia pažeidinėti teisės aktus. Jei tikrinant Akreditavimo tarnybai matoma, kad yra ne į tą formą pildomi duomenys, tai traktuojama kaip nekokybiškai teikiamos paslaugos. Ir buvo jau ne vienas teisminis atvejis, kai gavę tokią išvadą pacientai kreipėsi į teismą ir visos kitos klinikinės gydymo paslaugos buvo pripažintos kaip nekokybiškos, nes dokumentacija buvo vedama netinkamai“, – konstatavo ji.

Neranda reikiamų ligos kodų

Pašnekovė teigė, kad dar vienas nesusipratimas – pasenę ligonių kasų kodai, skirti odontologijai: „Tai tiesiog yra kodų kratinys, greičiausiai išverstas paėmus Australijos kodų sistemą. Tie žmonės, kurie įkėlė kodus į e.sveikatą, akivaizdu, kad visiškai nesuvokia, kur yra būklės, diagnozės, o kur – procedūros.“ 

REKLAMA
REKLAMA

LMS valdybos pirmininkės pastebėjimu, šie kodai galimai tinka įstaigoms, kurios nuo seno dirba pasirašiusios sutartis su ligonių kasomis.

„Bet jos atlieka labai siauro profilio procedūras, o per 30 metų Lietuvoje odontologija išsivystė labai sparčiai ir praktiškai pasiekė pasaulinį lygį. Mes atliekame labai daug procedūrų, kurios neturi kodų. Ir kai tau reikia surašyti vizito procedūrą, tokių dalykų koduose nėra. 

O jei neįvedi diagnozės, tai sistema tau neleidžia pasirašyti. Kaip tada galima dirbti? Po to aiškinama, kad odontologai kelia isteriją, atsisako paklusti, yra nenuolankūs, vengia skaidrumo. Kaip galima to tikėtis, kai negali realiai surašyti tų procedūrų, kurias padarai?“ – stebėjosi A. Gerliakienė.

Pasak pašnekovės, skaidrinimo politika išties pavyktų, jei valstybė per mokesčių deklaravimą kompensuotų išlaidas už odontologines paslaugas. „Visi žmonės puikiausiai tą padarytų ir gautų kompensaciją ir nekiltų problemų dėl neduodamų ar neimamų sąskaitų faktūrų ar čekių. Žymiai lengviau purvu teplioti visą bendruomenę, kai pačioje ministerijoje kažkas stringa atranda atpirkimo ožį“, – teigė ji. 

REKLAMA
REKLAMA

Pacientui liks mažiau laiko

Odontologai pažymi, kad gerai veikiančios e.sveikatos privalumų būtų ne vienas – tiek ir gydytojas matytų jam reikalingus įrašus, tiek pats pacientas.

„Pavyzdžiui, kai sudarome pacientui gydymo planą, jis iš karto matytų, kada jam reikia ateiti pasitikrinti kitą kartą, apie ką dažnai pacientai pamiršta ar jam būna neaiškiai pasakyta. Deja, taip nėra. Dabar kaip tik kalbame apie kitą dalyką – jei pacientas nepadaro veiksmų e.sveikatoje, realiai bet kuris gydytojas gali matyti jo apsilankymą pas kitus specialistus.

O galbūt yra tokių apsilankymų, kurių pacientas nenorėtų, kad kiti gydytojai žinotų. SAM sako, kad matysime, jei jūs žiūrėsite kitus įrašus. Bet vargu ar mane kaip pacientą tai paguostų, kad toks veiksmas apskritai bus užfiksuotas. Norėtųsi, kad kas yra nereikalinga, tas ir nesimatytų“, – pastebėjo V. Brukienė. 

Viltingai odontologų nenuteikia ir nuolatiniai iš šeimos gydytojų girdimi skundai apie e.sveikatos strigimus ir būtinybę dirbti viršvalandžius tam, kad suvestų būtinus duomenis.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai labai kelia baimę. Nes kiek tada galės odontologas skirti laiko pacientui? Jis tikrai sumažės, tą patvirtina ir jau kurį laiką su e.sveikata dirbantys gydytojai. Jie sako, kad kokių 20 minučių turi skirti vien šių duomenų suvedimui. Ir tai su sąlyga, kad ši sistema veikia, nestringa. Kaip tuomet daro šeimos gydytojai – jie turi lįsti į sistemą vakare, po darbo tiesiog tam, suvestų, sutvarkytų, pasirašytų dokumentus. 

Akivaizdu, kad jei ta sistema jau dabar stringa, tai kaip bus, kai prisijungs dar keli tūkstančiai vartotojų? O jei įvyks taip, kaip prieš kelis metus, kai buvo užpilti serveriai ir iš viso nebus prieigos prie e.sveikatos? Todėl dauguma gydytojų odontologų sako, kad bijodami ir nepasitikėdami vis tiek pildys ir popierinius įrašus, nes jie jaučiasi nesaugūs, kad gali vėl kažkas atsitikti. O tokiu atveju, jei viską pildys į e.sveikatą, jie praras informaciją apie pacientus“, – kalbėjo Odontologų rūmų tarybos pirmininkė.

Jis teigė, kad užuot viskam pasiruošus, kaip reikia, dabar tik bus uždėtas pliusiukas: „Niekas nenori, kad jam atimtų licenciją, tad turi vykdyti įstatymo raidę, bet visa esmė, kad naujas paliepimas nesprendžia problemos.“  

REKLAMA
REKLAMA

Kainų augimui – kelios priežastys

Taip pat neslepiama, kad dėl šių pokyčių ne tik trumpės pacientui skiriamas laikas, bet tai gali prisidėti prie paslaugų kainų augimo. Pasak V. Brukienės, prognozuoti, kokią kainų politiką pasirinks kiekviena klinika, sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad klausimų kils.

„Jei standartiškai pacientui skiriama valanda, ar tada gydytojas turės mažinti jam skiriamą laiką, ar jei gydytojams viską antrą kartą į e.sveikatą reikės surašyti po darbo, tai jie automatiškai kels klausimą klinikų vadovams, kas sumokės už tuos viršvalandžius. Galų gale odontologijoje daugiausiai konfliktinių situacijų įvyksta dėl nesusikalbėjimo, kad gydytojas per mažai išaiškina pacientui. Tai užuot kalbėjęsis su pacientu apie jo tolimesnį gydymą, priežiūrą, jis tą laiką turės skirti dokumentų pildymui“, – aiškino ji. 

A. Gerliakienė savo ruožtu pridūrė, kad odontologinės paslaugos brangti gali ne tik dėl šių permainų, bet ir kitų priežasčių.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra geopolitinė situacija, kuri lemia dujų ir elektros kainų šuolį, atitinkamai dėl to brangsta visos paslaugos. Kitas aspektas – Europos Sąjunga (ES) ėmėsi direktyvų kelti visų prietaisų, naudojamų sveikatos apsaugai, kainas. Ir trečia priežastis – laiko sąnaudų padidėjimas, kuris irgi išbrangina paslaugas. Taigi yra daug sukritusių priežasčių, kurios gali sąlygoti kainų korekcijas“, – aiškino LMS atstovė.

Reikia perkurti visą sistemą

Medikai pabrėžia, kad viena bėda ne vienus metus su e.sveikata dirbti ne tik odontologams. 

„Šiandien mes ne tik negalime suvesti duomenų, bet ir jais pasinaudoti, taigi nepasiektas rezultatas ne tik odontologijoje, bet ir bendrojoje medicinoje. E.sveikata nėra integruota į bendrą sistemų tinklą, jos tarpusavyje dažnai „nesusišneka“, kai didesnės įstaigos turi savo vidines sistemas, kurios yra daugiau mažiau pritaikytos darbui. 

Taigi e.sveikata nėra pajėgi perrinkti visų įvestų duomenų. Kiek girdžiu gydytojų specialistų, šeimos gydytojų nusiskundimų, dažnai tie duomenys ir nepatenka. O jei ir patenka, juos atidaryti reikia labai daug klinikiniam darbui skirto laiko. Tai yra absurdas sistemą iš esmės reikėtų keisti, nes dabar visi ja besinaudojantys pripažįsta, kad ji yra netinkama“, – konstatavo A. Gerliakienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Iš SAM – pažadai pagerinti e.sveikatos veikimą 

SAM, paklausta, kaip reaguoja į tokius odontologų bendruomenės priekaištus, paaiškino, kad e.sveikatos sistema yra orientuota į bazinės visoms sveikatoms sritims pritaikytos informacijos gavimą ir perdavimą. Tuo metu specifinę, su konkrečia medicinos sritimi susijusią informaciją sveikatos priežiūros specialistai tvarko savo vidinėse informacinėse sistemose.

„Siekiant neapsunkinti darbuotojų dirbti su keliomis informacinėmis sistemomis, sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų diegėjai ar priežiūrą atliekantys asmenys gali pritaikyti optimaliausią duomenų perdavimą iš vienos sistemos į kitą ir šitaip užtikrinti, kad į e. sveikatos sistemą nukeliautų tik tam tikri duomenys“, – komentavo SAM atstovas Julijanas Gališanskis. 

Jis taip pat pridūrė, kad e.sveikatos sistemoje naudojami tarptautinio ligų klasifikatoriaus kodai. Tad jeigu pacientas sveikas, gydytojai odontologai turi parinkti artimiausią/atitinkamą kodą su Z raide, o jeigu gydytojas nežino, kokį kodą naudoti, siūloma dėl to kreiptis į VLK.

REKLAMA
REKLAMA

Pasiteiravus, ar vis tik yra kažkokie pakeitimai e.sveikatoje, kad ji būtų pritaikyta naudotis odontologams, SAM nurodė, kad šiuo metu vykdomas sistemos plėtros projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su pagrindiniu ESPBI IS tvarkytoju VĮ Registrų centru vykdo „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) plėtra“.

„Šio projekto metu Sveikatos apsaugos ministerija kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis yra peržiūrėjusi e. sveikatos sistemoje pildomas formas E025 „Ambulatorinis apsilankymas“, E003 „Stacionaro epikrizė“, E027 „E. siuntimas“ ir parengusi naujus projektus, kuriuos artimiausiu metu planuoja viešai derinti su visomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. 

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis paciento sveikatos istorijos tvarkoma ir pasiekiama ESPBI IS, darbo grupės tikslas buvo peržiūrėti e. sveikatos sistemoje tvarkomus duomenis, siekiant juos struktūrizuoti, taip pat įtraukti kitą svarbią paciento sveikatos istorijos informaciją (kurios nėra šiuo metu ESPBI IS). Atkreipiame dėmesį, kad į peržiūrėtos E025 „Ambulatorinis apsilankymas“ formos projektą yra įtraukta informacija ir apie dantų būklę. Patvirtintos naujos formos bus įdiegtos e. sveikatos sistemoje projekto metu. Projektą planuojama užbaigti 2024 m. pabaigoje“, – informavo J. Gališanskis.

Jau ir taip dantų gydymas brangesnis nei ES, turiu asmeniškos patirties. Taip pat turiu pažįstamų Norvegijoje, tad jie teigia, kad Lietuvoje stomotologų paslaugos jau susilygino su norvegiškomis kainomis, o juk žinome kokie ten atlyginimai, penkis kartus daugiau nei Lietuvoje. O kokybė Norvegijoje neprilygsta lietuviškai, nes yra gerokai kokybiškesnė. Klausimas: kodėl Lietuvoje mes negauname čekio už sumokėtą dantų gydymą?
Ir kiek kainuos šis projektas ant stringančios e sistemos,ir kas materialiai už tai atsako,ar čia sugalvota kiauro vamzdžio sistema plauti pinigus?Be to kodėl klerkai berniukai ir mergaitės prie kompų ministerijos prieš paleisdami naujus savo darbelius nederina su medikais? Ir kodėl patys neatsiseda gydytojų,odontologų kėdese neatlieka bdymų patys su griežtai limituotu laiku vienam ligoniui ir tik po rašo laiškus,
o tame tarpe dar teks susimokėti mokescius matyt, zinau, gal dėl to nesmagu dantistams kazkiek, ne? nes kai nerodai, kiek pacientu turi ir ka jiems darai tai kaip ir patogu :) nors kai pagalvoji, ko cia ju praso, ogi menkniekio, suvesti visu pacientu duomenis ten, kur kiti matytu, kad darant kokia operacija nereiktu spelioti, kokios proceduros kokiam privaciam kabinete buvo atliktos ir niekur neaprasytos :) tik tiek, zodz, padaryti tai, ka visi daktarai daro, bet vat jiems kazkodel nesinori, idomu kodel?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų