Retas radinys galėjo priklausyti nežinomai karališkajai šeimai, susijusiai su Prancūzija. Larsas Nielsenas Emmerleve aptiko didelį puošnų papuošalą su raudonu pusbrangiu akmeniu, kuris, kaip manoma, datuojamas penktame ar šeštame amžiuje.
Rado 1500 metų senumo žiedą
L. Nelsonas sakė: „Toks unikalus ir vienintelis toks radinys yra visiškai nerealus.“
Danijos nacionalinis muziejus mano, kad šis radinys turi didelę istorinę reikšmę ir galėjo priklausyti karališkajai šeimai, susijusiai su Merovingais, rašo express.co.uk.
Ši šeima buvo frankų karalių dinastija, kuri nuo penkto iki aštunto amžiaus valdė Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos teritorijas.
Muziejaus archeologė ir kuratorė Kristine Pommergaard sakė: „Auksinis žiedas ne tik atskleidžia galimą naują kunigaikščių giminę Emmerleve, bet ir susieja vietovę su vienu didžiausių Europos galios centrų geležies amžiuje.
Auksinis žiedas tikriausiai yra moteriškas ir galėjo priklausyti kunigaikščio dukrai, kuri buvo ištekėjusi už Emmerlevo kunigaikščio. Auksas paprastai buvo diplomatinė dovana, o, kaip žinoma, tada žmonės tuokdavosi, kad sudarytų sąjungas.“
Detali žiedo apdaila paskatino tyrėjus daryti prielaidą, kad žiedas priklausė karališkiesiems asmenims. Taip pat aptiktos detalės, kurios siejamos su frankų laikų juvelyrikos darbais.
K. Pommergaard pridūrė: „Tai įspūdingas meistriškumo lygis, kurį šiandien būtų sunku atkartoti.“
Įvertinę žiedo išvaizdą, ekspertai pridūrė: „Tai rodo, kad žiedas turėjo tarnauti kaip galios simbolis Šiaurės šalyse. Galbūt kunigaikščių giminė Emmerleve kontroliavo teritoriją tarp Ribės (miestas pietvakarių Jutlandijoje) ir Hedebio (Danijos vikingų amžiaus prekybinė gyvenvietė dabartinėje Vokietijoje) ir taip užtikrino prekybą šioje teritorijoje.“
Šis lobis buvo rastas vos už kelių kilometrų nuo vietos, kur anksčiau buvo rasti kiti įspūdingi radiniai – auksinės ir sidabrinės monetos, keramikos dirbiniai. Tai paskatino ekspertus manyti, kad žiedas buvo ne pamestas, o tyčia paslėptas toje vietoje.
Andersas Hartvigas, Senderjyllando muziejaus viduramžių archeologas, aiškino: „Galbūt šie radiniai susiję. Kartu su kitais naujausiais radiniais tai leidžia susidaryti vaizdą, kad Pietų Jutlandija turėjo didesnę įtaką, nei manyta anksčiau, ir kad čia gyveno aristokratai, turėję svarbių prekybinių ryšių su pietuose esančiais kraštais.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
