Specialistė perspėja tėvus: būtinai leiskite vaikams tai daryti

Tėvai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais stengiasi suteikti vaikui viską, ką tik gali geriausio. Todėl ne visi ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai yra savarankiški ir geba patys pasirūpinti savimi, be didelės tėvų pagalbos.

Apie 1–7 metų amžiaus vaikų savarankiškumo etapus naujienų portalui tv3.lt papasakojo psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Priešiškas vaiko elgesys – normalu

Psichologė G. Gutautė Klimienė sako, kad 1–7 metų amžiaus laikotarpis labai svarbus savarankiškumo formavimuisi. Todėl viena iš didžiausia šio amžiaus tarpo užduočių – išmokyti vaiką būti savarankišku. „Tėvams sunku ir labai nedrąsu žiūrėti, kaip vaikas tampa savarankišku. Dažnai vaikas apie antrus gyvenimo metus tampa labai prieštaraujantis.

Daro viską savaip, užsispyręs, nori viską padaryti būtinai pats. Gali iškelti isteriją vien dėl to, kad kažkas paspaudė lifto mygtuką ir jam neleido pirmam. Tokiais atvejais tėvams būna labai sunku ir kyla klausimai, ar tai yra normalu“, – sako psichologė.

Tačiau psichologė ramina – toks priešiškas vaiko elgesys yra normalus šiame tarpsnyje. „Tokiu būdu vaikas mokosi savarankiškumo.

Toks elgesys būdingas 2–3 metų amžiaus vaikui. Kartais toks elgesys užsitęsia ir ilgiau, iki ketverių metų. Tai yra vadinama 3 metų amžiaus krize. Praėjus šiam laikotarpiui, viskas nurimsta ir prasideda ramesnis periodas“.

Nauji iššūkiai

Vaikas, išgyvenęs 3 metų amžiaus krizę, iki 7 metų susiduria ir su kitomis krizėmis. Kaip pabrėžė psichologė, šias krizes lemia ne tiek raida, kiek išoriniai veiksniai.

Paprastai nuo 2–3 metų pradeda lankyti darželį, vėliau – mokyklą, todėl susiduria su tam tikrais iššūkiais. „Tai yra išorinių veiksnių paveiktos krizės, kada vaikas susiduria su naujomis aplinkomis. Naujos aplinkos padeda vystytis savarankiškumui.

Tai yra iššūkis, nes vaikui tenka išeiti iš šeimos rato ir pereiti į kitą struktūrą, kur yra kiti asmenys, mokslai, taisyklės. Tačiau šių iššūkių įveikimas padeda dar labiau sutvirtėti vaiko savarankiškumui. Tai perinamas laikotarpis vaikui ir tėvams ir jis dažnai būna sudėtingas“, – sako psichologė.

REKLAMA

Per didelė tėvų globa

Psichologė sako, kad kartais tėvai ne visada duoda pakankamai erdvės vaikui pačiam ką nors išmokti daryti. Pavyzdžiui, valytis dantis. Tėvai per daug nerimauja ir nieko neleidžia vaikui daryti pačiam.

Todėl kartais vaikai tam priešinasi, o kartais tuo ir naudojasi. „Tai yra savarankiškumo formavimosi proceso dalis. Tėvams svarbu pastebėti vaiko raidą ir leisti bandyti daryti pačiam tai, ką jis gali padaryti ir to nedaryti už jį. Tačiau būtinai padėti daryti tai, ko jis nesugeba pats“, – sako G. Gutautė Klimienė.

Reikia vaiką mokyti savarankiškumo

Psichologė sako, kad vaikas vis labiau savarankišku tampa nuo vienerių metų įvairiose srityse. Tėvai turi padėti vaikui ugdant savarankiškumą: „Tarkim, pradėti jam duoti pačiam valgyti, nesvarbu, ar jis aplinkui pritapšnos ir pan.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų