„Google“, banko ar policijos ir kitų institucijų darbuotojais apsimesdami sukčiai telefonu įtikina gyventojus apie kriminaliniais tikslais naudojamas jų banko sąskaitas ar kitas jautrias paskyras, o vėliau – išvilioję ir gyvenamosios vietos adresą – atvyksta į namus pasiimti banko kortelės bei prisijungimo duomenų.
Remiantis apibendrintais finansų įstaigų duomenimis, ryškėja šiam sukčiavimo būdui būdingi požymiai.
Pasipelnyti bando šiais būdais
Pirmiausia, gyventojams skambina rusiškai šnekantys asmenys, kurie prisistato įvairių institucijų – dažniausiai bankų, policijos, „Google“ ir kt. atstovais bei įtikina gyventojus, jog jų banko sąskaitos ar kitos jautrios paskyros jau yra naudojamos nusikaltėlių, per jas plaunami pinigai, dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pan.
Sukurdami psichologinę įtampą ir įvarydami baimę, sukčiai šioje situacijoje siekia pasirodyti kaip „gelbėtojai“ ir taip įgyti potencialių aukų pasitikėjimą.
Vėliau gyventojai skatinami parsisiųsti nuotolinio prisijungimo programėlę „anydesk“, kuri leidžia išoriniam vartotojui prisijungti prie kito asmens kompiuterio, išmaniojo telefono ir taip gauti priėjimą prie jautrių asmens duomenų, tarp jų ir gyvenamosios vietos adreso.
Tuomet gyventojai sulaukia netikėtų „svečių“ – į namus atvykusiems sukčiams gyventojai atiduoda savo banko kortelę ir PIN kodą. Taip pat galimas ir kitas scenarijus – kai sukčiai „pareikalauja“ atsiųsti visus reikiamus duomenis, taip pat ir banko kortelę su prisijungimo kodais, sukčių nurodytu adresu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
