Prireikia vos kelių akimirkų, kad gyvenimas apsiverstų aukštyn kojomis. Tokį išbandymą likimas paruošė ir vienai jurbarkiečių šeimai. Palydėjusi itin sėkmingus 2012-sius metus, šeima pateko į užburtą skaudžių nesėkmių ruožą.
Praėjusiais metais Gintaro ir Jurgitos šeimoje gimė trečia dukrelė, 13-metei ir 17-metei dukroms moksluose sekėsi puikiai, automobilių verslas, kuriuo užsiima vyras, ėjosi tarsi iš pypkės. Tačiau tik peržengus 2013-ųjų slenkstį pirmiausia pašlijo verslo reikalai, o netrukus šeima išgirdo apie sunkią 13-metę užklupusią ligą – leukemiją.
Klastinga liga
„Dukrą užklupusi liga – klastinga. Juk kraujo tyrimus darėme dar 2012 metų rugpjūčio mėnesį, prieš mokyklą, bet tada gydytojai nieko įtartino nepastebėjo. Bet šių metų sausio viduryje Ainei pakilo temperatūra. Abi vyresnės dukros susirgo praktiškai tuo pačiu metu. Antibiotikų neprireikė, jos abi pasveiko“, - pasakojo Gintaras.
Trijų dukrų tėvas pasakojo, kad vasarį 13-metė grįžo į mokyklą: „Ji itin aktyvi mergaitė, mėgsta šokius, dalyvauja konkursuose. Bet netrukus ji vėl susirgo. Vasario viduryje dar kartą pakilo temperatūra. Ir tada pavyko pasveikti gana lengvai.
Taip susiklostė, kad vasario pabaigoje apsilankėme pas šeimos gydytoją. Pamenu, kaip sulaukiau žmonos skambučio. Ji pasakė, kad Ainės kraujo tyrimai yra blogi, todėl ją guldys į ligoninę. Bet Jurbarko ligoninės skyriaus daktaras pasakė, kad nežino nuo ko gydyti, todėl pasiūlė vykti į Kauną.“
Pasveiksta 90 proc. sergančiųjų
Kaune 13 metų Ainei buvo padaryti išsamūs tyrimai. Ir po kelių dienų mergaitė bei tėvai išgirdo skaudų verdiktą – jūsų vaikas serga leukemija.
„Mums pasiūlė sutvarkyti visus dokumentus ir nukreipė į Vilnių. Turime mažą mergaitę, todėl negalėjome visko mesti. Bet žmonos pusseserė leido apsigyventi jos bute Vilniuje. Kartu su Aine gyvename ligoninėje, o žmona su kūdikiu – bute, Vilniuje“, - pasakojo Gintaras.
Gintaras pripažino, kad visiems šeimos nariams išgirdus diagnozę buvo itin sunku: „Liga dar nebuvo stipriai pažengusi. Pirmą mėnesį buvo taikomas standartinis gydymas. Netrukus gydytojai darys pagrindinį tyrimą ir tada bus aišku, kiek dukros gydymas turėtų tęstis.
Stebimės su žmona, kaip mūsų dukra išliko tokia tvirta – tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Ji ir vaistus atlaiko, ir psichologiškai nepalūžta. Ainė yra paklusni mergaitė, ji optimistė, svajoklė. Daktarė dukrytei ir mums viską papasakojo. Sužinojome, kad 90 proc. sergančiųjų pasveiksta. Todėl tikime, kad viskas bus gerai.“
Skandinaviškas gydymas
Balsas.lt kalbinamas mergaitės tėvas pasakojo, kad tik pradėjus gydymą jis su dukra dešimt dienų buvo izoliuoti. „Valgyti jai buvo galima tik termiškai apdorotą maistą. Jokia bakterija negalėjo patekti į organizmą.
„Kiekvieną dieną dedame po nedidelį pliusiuką. Žvelgiame į priekį, turime su dukra veiklos. Yra kompiuteris, internetas, sprendžiame kryžiažodžius. Į Vilnių atvykome kovo 5 d. ir nuo tos dienos tik į lauką buvau išėjęs, gyvename palatoje. Gydymas vyksta pagal skandinavišką programą. Toks pat gydymas taikomas Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje. Lietuvoje mano vaikui suteikiama pagalba pačiu aukščiausiu lygiu. Ligoninė tapo mūsų namais“, - pabrėžė Gintaras.
Pabaigai Gintaras pridūrė, kad tol, kol nesusiduri su liga, jos nesužinai, žmogaus suvokimas apie esamą situaciją yra itin siauras: „Kai mūsų šeimai taip nutiko, pradėjome bendrauti su žmonėmis apie tai. Ir per vieną ar kitą sužinojome, kad vien Jurbarke yra nemažai sergančių. Tikrai nesame išskirtiniai.“
