Skambina pavojaus varpais: vilniečiai į ligoninę plūsta dėl 1 priežasties

Lietingomis ir vėsiomis žiemos dienomis daugelis lietuvių nustemba vos tik išėję į lauką. Tokiomis oro sąlygomis, čia juos gali pasitikti tikra čiuožykla.

3

Šią savaitę Lietuvoje nestinga lietingų ir vėsių orų. Ir nors specialistai tikina, kad traumuotų pacientų šiomis dienomis nebuvo daug, vis dėlto jų tarpe išsiskiria kaip niekada dažna trauma.

(3 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Siaubinga kaktomuša Kelmės rajone: nuo baisaus smūgio vairuotojams lūžo kaulai

„Vakar pacientų sulaukėme net mažiau nei paprastomis dienomis, galbūt slidumas pasijautė tik žmonėms išėjus iš darbo. Štai, kai buvo itin slidus savaitgalis, traumų per parą buvo 130 – 170, o vakar – vos 50 – 60”, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė spaudai Justina Petravičienė.

Pasidomėjus, ar pacientai su traumomis dažniau būna pėstieji, ar atvykę po avarijų, specialistė pabrėžia, kad nors tokios statistikos gydytojai neakcentuoja, dažniausia pastaruoju metu lietuvių tarpe pasitaiko viena trauma.

„Tą slidų savaitgalį, kai per parą buvo 130 – 170 traumų, šimtas iš jų buvo – riešo lūžis. Tai tipinė žiemos trauma, kai žmogus griūva ir remiasi rankomis. Dažnos ir kulkšnių traumos – tai elementarūs neapsisaugojimo rezultatai“, – sako J. Petravičienė.

Dažnai kenčia rankos 

Šaltasis metų laikas kasmet pėstiesiems sukelia nemažai problemų ir rūpesčių. Drėgnų lapų spąstai, čiuožyklomis virtę šaligatviai ir keliai, slidūs laiptai – visa tai padidina nelaimingų nutikimų ir traumų riziką. Medikų teigimu, pagrindinės pėsčiųjų patiriamos traumos – įvairūs raiščių patempimai, rankų ir kojų kaulų lūžiai bei išnirimai.

Dažniausiai sužalojamos rankos, kadangi žmogus griūdamas bando atsiremti jomis ir taip mano sumažinsiąs traumų tikimybę. Vis dėlto tai ir tampa didžiausia traumų priežastimi.

Žmogus, paslydęs ar užkliuvęs už kokio nors objekto, kuris buvo padengtas sniegu ar ledu, griūva ir, bandydamas išvengti smūgio, ištiesia rankas. Ištiesta ranka atsiremia į gatvę, tada traumuojanti jėga plinta galūnės ašies kryptimi, atsiranda jos gniuždymas. Veikiant šioms jėgoms, gali įvykti įvairūs rankos lūžiai: stipinkaulio tolimesniojo galo, nusitęsiantis į riešo sąnarį, žastikaulio artimesniojo galo, apimantis peties sąnarį ir kiti. Taip pat, esant tokiam traumos mechanizmui, dažnai išnyra rankos kaulai – žastikaulis, stipinkaulis, alkūnkaulis.

REKLAMA

Rudenį ir žiemą į medikus kone kasdien kreipiasi gatvėje paslydę ir kojų traumas patyrę žmonės: raiščių patempimai, plyšimai, lūžiai, čiurnos sąnario traumos, kelio sąnario traumos. Vis dėlto, didžiausią riziką susižeisti turi vyresnio amžiaus žmonės. Taip nutinka todėl, kad vyresni žmonės dažniau griūva dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos ar koordinacijos, be to, jų kaulai yra retesni ir trapesni, todėl griuvimas dažniausiai jiems baigiasi trauma.

Patarimai patyrus traumą:

Jeigu pargriuvote ir susižalojote, jokiu būdu nejudinkite sužalotos rankos ar kojos;


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų