Siunčia žinią sodininkams: ši braškių klaida gali kainuoti būsimą derlių

Amžinas klausimas braškių augintojams: ką daryti su braškių lapais šioms baigus derėti? Braškių augintoja Sandra Stanislavičė pataria laiku nupjauti lapus. Tai pati ekologiškiausia priemonė norint suvaldyti ligas ir kenkėjus. Net pirmamečiame braškyne jau būna grybelinių ligų sporų, kenkėjų kiaušinėlių – jie niekur nedingsta, sėkmingai įsitaiso ant lapų, stiebelių, šaknyne.

Augintojos teigimu, vėliau daug kas stebisi kitąmet nebederančiu braškynu: „Lapų kirpimas ir išnešimas iš braškyno – kone 80 proc. apsauga nuo kenkėjų be jokios chemijos. Kenkėjai deda kiaušinėlius ant apatinės lapų pusės. Ligos plinta dėl drėgmės, šilumos ir menko vėdinimo.

Jei remontantinės braškės vis dar žydi ar nokina uogas, pakaks pašalinti tik ligų ir kenkėjų pažeistus lapus. Daug kas bijo, kad juos nukirpus braškės atiduos daug jėgų, kol užaugins naujus, nepasiruoš žiemai.

Tai iš dalies tiesa, jei lapus kirpsite rugsėjo mėnesį, tačiau nukirpus liepą braškės spės užsiauginti sveikus, gražius lapus ir pradės leisti naujus ūsus“, – pasakojo braškių augintoja.

Dabar pats laikas braškes patręšti superfosfato trąšomis, kad susiformuotų geras šaknynas ir būsimi žiedynai. Azotinių trąšų reikėtų vengti – jas palikite pavasariui. „Visų braškių lapai pjaunami iki rugpjūčio 1 dienos, kad iki rugsėjo spėtų ataugti sveiki lapai. Vis tik per lapus vyksta fotosintezė, būsimojo žiedyno „maitinimas“, tvirtėja šaknynas ir augalas pasiruošia žiemos miegui.

Jei rudenį nupjausite braškių lapus, didelė tikimybė, kad daugelis kerų tiesiog iššals, nors ir nebus itin didelių šalčių. Labai svarbu tinkamai juos nupjauti“, – pabrėžė braškių augintoja.

Anot S.Stanislavičės, braškių jokiu būdu negalima pjauti žoliapjove ar trimeriu, tik žirklėmis. Pjauti prie pat kerelio taip pat nepatartina, nes prie šerdies formuojasi būsimi kitų metų žiedynai. Kerpant lapus geriausia palikti 5–10 cm stiebelius. Nupjautus lapus reikėtų užkasti kur nors atokiau arba esant galimybei sudeginti.

REKLAMA

Pakartotinai pjauti lapų rudenį nereikia, juolab kad greitai atauga nauji, sveiki lapeliai, pradeda lįsti stiprūs, ligų ir kenkėjų nepažeisti ūsai, kuriuos bus galima panaudoti veisiant naują pirmametį braškyną.

Daigai

Braškėms baigus derėti ir nupjovus lapelius, sykiu nupjaunami ir ūsai. Jei nesinori plėsti braškyno, ūsus galite išmesti kartu su braškių lapais. Tačiau jums patikusią veislę braškių ūsais galite dauginti – uoginiai augalai dauginami įšaknydinant daigyklose ar dėžutėse.

Žinoma, juos galima sodinti tiesiai į gruntą, tačiau tuomet daigai reikalauja daugiau priežiūros – juos reikia dažniau laistyti, nes silpni daigeliai saulėje greičiau „sudega“ nei išleidžia šaknis. Beje, daigeliams įsišaknyti būtinas pavėsis ir drėgmė.

Braškių augintoja pataria, kaip teisingai įšaknydinti braškių daigus. Svarbiausia naudoti tik pirmamečio braškyno ūsus. Pasiruoškite dėžutę ar daigyklą su neutralizuotų durpių substratu: durpės lengvos, geriau praleidžia drėgmę. Durpių substratą gerai paliekite, jis turi būti drėgnas.

Nukirpkite braškių ūsų „bambagyslę“, atskirkite vieną daigą nuo kito. Visi pirmamečio braškyno daigai būna identiški motininiam kerui, todėl kokybiški, sveiki – skirsis tik jų derlingumas kitais metais (pirmas daigas duos keliomis uogomis daugiau nei kiti jo „broliai“).

Pasodinkite daigelius. Jei lapeliai dideli, nebijokite jų nukirpti – atsiras šaknys, bus ir lapelių. Dėžutę ar daigyklą laikykite pavėsyje, jei žemė sausa, laistykite kasdien. Paprastai braškių daigai įsišaknija per mėnesį. Per tą laiką galima pasiruošti naujas lysves kokybiškiems braškių daigams.

Naujų braškių negalima sodinti į dirvą, kurioje augo senos braškės, žemuogės, bulvės, pomidorai, nes jau išnaudotos visos maistinės medžiagos, o dirva pilna ligų ir braškes mėgstančių kenkėjų.

Pasodinus braškių daigus, laukiama išsvajotojo uogų derliaus. Tačiau ateina gegužė, birželis, o braškyne vis dar vienas kitas žiedelis, daugiausia – lapai. Vyresni sodininkai pasakytų, kad prisisodinote vyriškų daigų, kurie augina tik lapus. Dauguma patiki vyresniųjų kalbomis ir daugiau nebesidomi.

REKLAMA

Iš tiesų braškės yra savidulkės, todėl neturi vyriškų ar moteriškų daigų. Vėlyvesnės veislės – kryžmadulkės, jų kaimynystėje reikia kitos vėlyvos ar remontantinės veislės braškių, kad uogų būtų gausu.

Kodėl vis tik braškių daigai augina lapus ir nežydi? Braškių augintoja S.Stanislavičė turi kelis pastebėjimus. Pirmiausia, kokybiški tik pirmamečių braškių daigai, nes jie dar nebūna paveikti ligų ar kenkėjų, braškės nėra nualintos žiemos ar susikryžminusios, kerelio viduje išaugus iškritusios uogos sėkloms.

Kuo senesnis braškynas, tuo prastesni daigai. Anot braškių augintojos, kartais nusiperkame įvairių daigų ir bet kaip sukišame į lysvę, todėl vieni žydi, kiti – ne. Sukame galvą, ieškodami priežasties kodėl, bet pamirštame, kad galbūt susimaišė skirtingu metu derantys braškių daigai. Įsmeikite pagaliuką prie dar nežydinčių daigų: jei nepražys iki birželio pabaigos, tikėtina, kad gavote daigą iš seno braškyno, todėl galite jį išrauti.

Pernelyg didelė meilė

Braškės nežydi ir dėl pernelyg didelės meilės bei priežiūros. „Ne kartą kartojau, kad braškių daigus reikia sodinti į pailsėjusią žemę, kurioje nebuvo auginamos bulvės, pomidorai, senos braškės ar žemuogės. Pirmamečių sodinukų jokiu būdu negalima tręšti mėšlu, dilgėlių raugu ar pirktinėmis trąšomis. Pernai mačiau, kaip atrodo „sudegę“ braškynai, arba braškių lapai, siekiantys kelius.

Per daug prižiūrėtos braškės jums tikrai neatsidėkos uogomis, atvirkščiai – žiūrėsite į „palmių“ lapus ir klausite senų moteriškių, ar čia kalti vyriški daigai“, – komentavo braškių augintoja. Anot Sandros, jas auginti labai lengva, nes braškės – tinginių uogos. Pasodinkite ir laistykite, jei sausa.

Braškių augintoja negaili patarimų, kaip įsigyti kokybiškų daigų pavasarį. Lietuviai noriai perka šaldytus (kitaip – frigo) braškių daigus. Šie daigai lapkričio-gruodžio mėn. iškasami, rūšiuojami, supakuojami ir užšaldomi 1,5 laipsnių temperatūroje, o pavasarį keliauja į lysves. Tik ką įsigytas šaldytas daigas tikrai neprimena įprasto mūsų akiai. S.Stanislavičė pripažįsta sulaukianti komentarų: „O kur tos braškės lapai?

REKLAMA

Čia juk kažkoks šienas.“ Būtent taip atrodo frigo braškių daigai nupjautais lapais ir ilgomis šaknimis. Svarbiausia žinia: pasodintos šaknys derlių duos jau po 2 mėnesių. Tiesa, prieš sodinant būtina perpus patrumpinti šaknis, svarbu jų neužlenkti, nes daigai gali neprigyti.

Jei atrodo, kad geras ir kokybiškas tik stiprius, žalius lapus turintis daigas, tokia teorija negalioja kalbant apie šaldytus daigus: braškių daigo lapai turi būti sveiki ir visai nesvarbu, kad jie vos matomi.

Pašnekovė pasakojo, jog pavasarį daigų lapai būna vos pastebimi, kaip žemuogės, bet išrovus daigą pasirodo ilgos, gražios šaknys. Šaldyti daigai dažniausiai išleidžia porą lapelių ir puola krauti žiedynų, tad dėl lapų neverta nerimauti – jie tikrai pasirodys.

Anot pašnekovės, braškės yra savidulkės, o vėlyvos veislės – kryžmadulkės, taigi, priešingai nei manoma, daigai į vyriškus ir moteriškus neskirstomi. Jei braškyne auga daigas su vešliais lapais, bet nė sykio nežydėjęs, tikėtina, kad jis atkeliavo iš seno braškyno. Pasitaiko, kad keletą metų lysvėse auginami daigai turguje būna parduodami kaip itin kokybiški, mat lapai gražūs ir stiprūs, vadinasi, duos daug uogų.

Kaip išsirinkti

Braškių augintoja patvirtina: lapų dydis ir grožis neturi įtakos daigo kokybei. Ji rekomenduoja daigus rinktis pagal šaknis, pasidomėti braškių veisle ir paklausti, ar ji iš pirmamečio braškyno. „Jei pardavėja užkalba akis apie vieną ar kitą daigą, giriasi gausiu derliumi jos braškyne, apsisukite ir eikite ieškoti normalių pardavėjų“, – pataria pašnekovė.

Nedidelių sodybų savininkai, neturintys vietos braškių lysvei, balkonuose itin mėgsta auginti svyrančias braškes. S.Stanislavičė pabrėžia, kad svyrančių braškių nėra ir niekada nebuvo. Visos braškės leidžia ūsus: dirvoje pasodintos braškės šliauš žeme, o vazone, natūralu, – svirs žemyn.

Dar vienas daržininkų įsitikinimas, kad remontantinės braškės – beskonės, anot pašnekovės, nėra be pagrindo. Remontantinės braškės, dažniausiai sodinamos į vazonus ir parduodamos kaip svyrančios, dera visą sezoną ir net ant ūsų. Visgi remontantinės braškės – ėdrus augalas. Į vazoną pasodintiems daigams reikia trąšų, o auginant darže – derlingos žemės, kad visą sezoną džiugintų gausus derlius.

REKLAMA

Dažniausiai pirkėjai, turguje įsigiję svyrančią braškę vazone, laisto tik vandeniu, nes nori ekologiškų uogų, ir nusivilia, nes jos išties būna beskonės. Pasirodo, jų saldumą lemia kalis ir fosforas. Pašnekovė rekomenduoja remontantines braškes sodinti į kompostinę žemę – jos bus saldžios ir skanios.

Kasmet atsiranda besiskundžiančių vėlyva braškių veisle „Pandora“ – jie teigia sulaukiantys žemuogės dydžio uogų. Pasak S.Stanislavičės, vėlyvas braškių veisles reikia kryžminti. Braškių augintojos klientai, įsigiję „Pandoros“ veislės braškių, gauna ir „Pegasus“ veislės daigų, kad išaugtų tokios uogos, kokių tikimasi.

Beje, populiarėja braškių daigų auginimas substratų maišuose. Tam būtina laistymo sistema, kitaip daigai maišuose perkais – su laistytuvu jų neprilaistysi. Kita vertus, braškės puikiai auga pakeltose lysvėse. Šis sprendimas ypač tinka tuo atveju, jei daržą atakuoja grambuoliai.

Petras Klimas, šaltinis: valstietis.lt 


Rašyti komentarą...
V
Vitė.
2020-07-30 23:36:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ačių už patarimus.
Atsakyti
0

R
Rašom ir negalvojam
2020-07-31 20:25:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pasirodo, net braškės klysta
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų