Atskleidė geriausias natūralias trąšas: rezultatus pastebėsite akimirksniu

Vidurvasarį daržus ir sodus apnikę kenkėjai suėda daug sodininkų sveikatos. Tačiau neskubėkite griebtis chemijos – pesticidai ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl vertėtų išbandyti kitas priemones.

Sodininkai teigia, kad nuo miltligės padės valgomoji soda, augalinis aliejus ir skystas muilas – sumaišykite šiuos ingredientus lygiomis dalimis (po 1 valgomąjį šaukštą), o tuomet supilkite į litrą vandens ir gerai išmaišykite. Tirpalą perpilkite į butelį su purkštuvu ir sausu dienos metu apipurkškite augalus kartą per savaitę.

Tuo metu, kai noksta vynuogės, sodos tirpalas gali padėti jas apsaugoti nuo pilkojo puvinio, sulaukti geresnio derliaus ir saldesnių uogų. 70 g sodos ištirpinkite kibire vandens, gautu tirpalu apipurkškite šakeles ir antžeminę vynuogių dalį. Tas pats tirpalas padės išvengti ir kopūstinio baltuko atakų.

Soda galite pabarstyti kopūstų lysves. Jeigu ant agurkų lapų atsirado dėmių, apipurkškite juos sodos tirpalu – jis prailgins vaisių vedimo laikotarpį, padės sulaukti gausesnio derliaus. Soda taip pat padeda neutralizuoti dirvos rūgštingumą, naikinti piktžolės, dezinfekuoti sėklas.

Jeigu jūsų sode gausu skruzdėlių, vadinasi, sulauksite ir amarų antpuolio, kuris atsakingas už grybines ir bakterines ligas. Ką padaryti, kad jų išvengtumėte? Pasodinkite vaistinį skaistenį, kuris kenkėjams labai nepatinka ir efektyviai juos atbaido. Šis augalas nepatinka ir įvairioms blakėms.

Skruzdes išprašyti iš sodo ar daržo gali padėti actas. Juo palaistykite tas vietas, kur skruzdžių daugiausia. Actas puikiai kovoja su grybelinėmis ligomis, pelėsiu, augalų rūdimis. 30 g acto sumaišykite su keliais litrais vandens ir apipurkškite pažeistus augalus anksti ryte arba vakare, kad jų nenudegintų saulė.

Vaismedžius nuo grybinių ligų apsaugos akmens druskos tirpalas. Dideliame kibire vandens ištirpinkite 1 kg druskos, gautu tirpalu apipurkškite medžius. Dar viena įkyri kenkėja – svogūninė musė, kuri pažeidžia visus svogūninius augalus. Šiuo atveju vėlgi padės druskos tirpalas – pusę stiklinės druskos ištirpinkite kibire vandens ir gautu tirpalu palaistykite augalus.

REKLAMA

Sėjomaina

Dirvožemio infekcijų ir kenkėjų skaičių mažina sėjomaina, žemės įdirbimas, natūralus tręšimas, augalų augimo vietos kaitaliojimas, jų derinimas. Giliai perkasus dirvą, nemažai kenkėjų atsiduria paviršiuje ir žūsta nuo šalčio, kaitros, lietaus, tampa vaišėmis paukščiams.

Gerai įdirbtoje ir supurentoje dirvoje suaktyvėja natūralūs dirvos valymosi procesai – dalis kenkėjų neištveria pasikeitusių sąlygų. Tuo pat metu sunaikinama daug piktžolių, kuriose tarpsta kenkėjų kiaušinėliai, lervos, ligas sukeliančios bakterijos. Svarbu tinkamai tręšti dirvą – augalai sustiprėja ir tampa atsparesni bet kokiems pažeidimams.

Žinoma, kenkėjus galima rinkti rankomis. Sraigės, šliužai, lervos, vabalai yra pakankamai dideli ir lėtai juda, todėl didžiąją dalį jų galima sunaikinti. Taip pat padeda lipnios gaudyklės lysvėse.

Augalai gamina nuodus

Vieną iš populiariausių apsaugos priemonių sukūrė pati gamta. Daugelis augalų pasižymi pesticidinėmis savybėmis, kurias lemia juose susidarantys cheminiai junginiai: aliejai, alkaloidai, esteriai, fitoncidai, glikozidai, saponinai ir pan.

Vieni augalai išskiria kenkėjus naikinančias medžiagas (bulvienojai – erkes, drugių vikšrus ir amarus), kiti – padedančias išvengti ligų (česnakų ištrauka naikina bakterijas, rauplių, sausligės sukėlėjus).

Neretai tas pats augalas turi ir insekticidų (naikinančių vabzdžius), ir fungicidų (saugančių nuo grybinių ligų sukėlėjų) savybių. Iš tokių augalų galima pasigaminti veiksmingų kovos su kenkėjais ir ligomis priemonių. Tokios natūralios priemonės turi daugybę pranašumų prieš cheminius preparatus. Pačių augalų kaupiamais nuodais sklypą galima purkšti bet kuriuo augimo ir vaisių derėjimo metu, net prieš pradedant rinkti derlių. Šios medžiagos greitai suyra, tad nekenkia dirvožemiui, atmosferai, paukščiams ir bitėms.

Daugelis sodininkų neretai prisipažįsta, kad tirpalai iš pesticidinių augalų ne visuomet veikia taip kaip norėtųsi. Specialistai teigia, kad augalams apsaugoti skirtingomis vystymosi stadijomis reikia tam tikro pesticidinių medžiagų kiekio. Būtina žinoti, kokiu metu ir kokias pesticidinių medžiagų turinčias augalų dalis naudoti, kada ši „gydomoji priemonė“ efektyviausia.

REKLAMA

Tirpalai, ištraukos, užpilai turi būti gaminami iš tinkamai paruoštų, t. y. savo poveikio nepraradusių, pesticidinių augalų. Augalai renkami esant tam tikrai vystymosi fazei, kai lauke sausa ir giedra. Antžemines augalų dalis geriausia rinkti pradėjus žydėti ar žydint, o šaknis ir šakniastiebius – pavasarį arba rudenį.

„Gydomiesiems“ tirpalams naudojamos šaknys turi būti rūpestingai nuvalomos ir nuplaunamos šaltu vandeniu, o stori stiebai – supjaustomi. Jei žaliava naudojama ne iš karto, būtina džiovinti vėjo perpučiamame pavėsyje. Išdžiovinta žaliava laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia medžiaginiuose ar popieriniuose maišuose su etiketėmis.

Beje, koncentruotas augalų, turinčių nuodingųjų medžiagų, kurios naikina kenkėjus, užpilas gali būti kenksmingas ir žmogui, t. y. gali alergizuoti, nudeginti rankas ir pan. Todėl tokias priemones reikia gaminti griežtai pagal receptus ir laikantis saugumo priemonių – mūvint pirštines, naudojant ne maistui skirtą tarą. Visas užpilų atliekas būtina užkasti į žemę. Rekomenduojama augalus purkšti vakare, kai nėra kaitros ir tiesioginių saulės spindulių.

Svogūnai

Svogūnai garsėja kaip insekticidas, saugantis nuo daugelio kenkėjų. Jei kopūstus ar agurkus užpuola šliužai, o kopūstai serga dar ir grybinėmis ligomis, lysves reikia apsodinti svogūnais. Svogūnų lukštus tinka naudoti norint išnaikinti amarus ir erkutes. 100–150 g svogūnų lukštų užpilama 10 l vandens ir laikoma 4–5 dienas, perkošiama ir iš karto purškiami augalai.

Svogūnų lukštų ypač bijo voratinklinės erkutės. Pusė kibiro priberiama svogūnų lukštų ir užplikoma karštu (70 °С) vandeniu, laikoma parą, tada perkošiama, praskiedžiama vandeniu (1:2) ir purškiama. Purškiant šia ištrauka morkas galima apsaugoti nuo muselių. Jei kibirą su svogūnų lukštų nuoviru pastatysite šiltnamyje, nebus nei muselių, nei kandelių. Retkarčiais nuovire pamirkysite šluotelę – šiltnamio augalams surengsite „gydomąjį dušą“.

REKLAMA

Česnakai

Česnakai – efektyvi priemonė nuo amarų, voratinklinių erkučių, daugelio grybinių ir bakterinių ligų. 200 g maltų česnakų užpilama 0,5 l vandens ir laikoma 1–2 dienas. Ištrauka perkošiama, skiedžiama 10 l vandens. Kas 10–15 dienų purškiami pažeisti augalai. Kartojama 3 kartus.

Česnakai žinomi ir kaip pomidorų apsaugininkai. Česnakų ištrauka naudojama kaip profilaktikos ir pirmųjų maro požymių naikinimo priemonė. Į kibirą vandens dedama 50 g susmulkintų česnakų ir laikoma 36–40 valandų, perkošiama. Ištrauka purškiami vaisius megzti pradedantys pomidorai.

Česnakai saugo braškes ir žemuoges nuo šliužų bei kitų kenkėjų. Todėl braškes ir česnakus verta auginti vienoje lysvėje. Česnakų kvapo negali pakęsti skruzdėlės: pakanka ant skruzdžių takų priberti česnakų skiltelių ir jos pabėgs iš daržo.

Juodosios drignės

Juodosios drignės – labai nuodingi augalai. Jų nuodai naikina amarus, voratinklines erkutes, blakes ir kt. Nuo juodosios drignės nuodų žūsta šilkverpių, kandžių, kopūstinių ir gudobelinių baltukų lervos. 1 kg džiovintų drignių stiebų, lapų ir uogų susmulkinama, užpilama 10 l vandens ir laikoma 20–25 valandas. Perkošiama ir į skystį dedama 50 g ūkinio muilo. Augalai purškiami kelis kartus.

Aitriosios paprikos

Aitriosios paprikos gali sėkmingai kovoti su daugeliu kenkėjų. Paprikų ištraukos ir nuovirai naudojami tripsams, amarams, šliužams, vabalų lervoms naikinti. 1 kg žalių arba 0,5 kg džiovintų paprikų ankščių užpilama kibiru vandens ir laikoma 5–7 dienas uždaroje emaliuotoje taroje. Perkošiama ir į 10 l vandens pilama 200 g šio užpilo, dedama 50 g ūkinio muilo.

Kurpelės

Kurpelės – labai nuodingi, narkotinių alkaloidų turintys daugiamečiai žoliniai augalai. Ištraukai gaminti pjaunami žydintys augalai. Ji naudojama norint apsaugoti augalus nuo kandžių, avietinių žiedgraužių, lapgraužių ir jų lervų. 1 kg kurpelių užpilama 10 l vandens, įpilama 30 ml šarmo ir laikoma 2 paras. Prieš purškiant įpilama 5 l vandens ir įdedama 50 g ūkinio muilo.

REKLAMA

Serenčiai

Serenčiai – puikūs sanitarai. Jie raunami, kol žydi, tada džiovinami, smulkinami, užpilami vandeniu (1:2) ir laikomi 2 paras. Į perkoštą užpilą dedama 40 g ūkinio muilo. Šia priemone purškiami augalai. Ją galima naudoti augalams pradėjus megzti vaisius, taip pat jau nuėmus derlių. Užpilu galima dezinfekuoti kardelių gumbus – jie bus apsaugoti nuo grybinių ligų. Susmulkintų serenčių taip pat galima užkasti dirvoje – taip ji dezinfekuojama.

Pomidorų lapai

Pomidorų lapai – puiki apsauga nuo amarų. Todėl nugenėtų pomidorų lapų nereikia išmesti – verčiau iš jų pasigaminti amarams nepatinkančio skysčio. Kibire užpilami pomidorų lapai ir laikomi 4–5 dienas, kol ima težti. Apie 2 l nukošto skysčio supilama į kibirą vandens – juo purškiami ar laistytuvu paliejami augalai.

Didieji debesylai

Šiais daugiamečiais augalais galima išgelbėti bulves nuo kolorado vabalų. 100 g susmulkintų debesylų šaknų suberkite į kibirą, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite atvėsti. Užpilu purkškite bulves, pomidorus, baklažanus.

Šaltinis: valstietis.lt 


Rašyti komentarą...
Z
Zita
2020-07-28 20:04:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikrai, jeigu norit numarinti savo augalus, tai soda pati geriausia priemonė
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų