Pieno produktų leduose yra būtinųjų aminorūgščių, kalcio, kalio, fosforo bei vitaminų A, B, D, E ir P, todėl dažnai sakoma, kad juos valgyti – labai sveika. Vis dėlto, šiuolaikiniuose valgomuosiuose leduose yra didelis kiekis cukraus ar jo pakaitalų, tai yra, greitai pasisavinamų angliavandenių, kurie gali kenkti mūsų sveikatai, bei maisto priedų.
Vaisiniai ledai – ne visuomet sveikesni
Mitybos specialistė, dietistė, dviejų knygų autorė Vaida Kurpienė pataria rinktis kuo mažiau sudedamųjų dalių turinčius ledus.
„Ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, prie šaldiklio parduotuvėje pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Geriau pasirinkite mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu ir natūraliais priedais“, – nurodo ji.
Dietistė sako, kad labai svarbu išmokti tinkamai skaityti etiketes, pavyzdžiui, etiketėje visuomet pirmiausia paminima didžiausią produkto dalį sudaranti sudedamoji dalis, o paskutinis įrašas žymi ingredientą, kurio kiekis yra mažiausias. Pavyzdžiui, jei tai – plombyras, pirmasis neturėtų būti minimas vanduo, o tikras pienas, grietinėlė, tačiau ne kiti produktai.
O jeigu jūs renkatės vaisinius ledus ne tik dėl to, kad jie atgaivina dar labiau, tačiau ir laikote juos sveikesne alternatyva – neapsigaukite.
„Pirktiniai vaisiniai ledai ne visada yra mažesnio kaloringumo nei pieniški, o kartais net turi didesnį cukrų kiekį. Pasitaiko, kad jų sudėtyje yra tik 2 proc. sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita – vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Todėl svarbu, kad vienos pagrindinių vaisinių ledų sudedamųjų dalių būtų natūralios sultys, o dar geriau – vaisių tyrė. Taigi tikri vaisiniai ledai, sorbetas ir šerbetas, skiriasi pagal vaisių, t. y. jų sulčių, minkštimo ir tyrės, kiekį“, – nurodo V. Kurpienė.
Vaisinius valgomuosius ledus sudaro ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba ne mažiau kaip 2,5 proc. koncentruotų jų sulčių. Tokius vaisinius ledus, naudojant ledų formeles, paprasta pasigaminti ir namuose.
„Sorbete vaisių turi būti ne mažiau kaip 25 proc., o pieno ir jo sudedamųjų dalių nėra. Šerbeto sudėtyje – ne mažiau kaip 10 proc. vaisių tyrės, 20 proc. – sausųjų medžiagų ir 1 proc. – riebalų. Gali būti, kad kuo mažiau vaisių, tuo daugiau bus kvapiklių, dažiklių ir skonio priedų“, – priduria ji.
Rinkitės ledus be glaisto
Jeigu neįsivaizduojate vasaros be ledų su glaistu, tuomet ir jums turėtų būti aktualu tai, kas rašoma etiketėje. V. Kurpienė sako, kad idealiu atveju glaistas turi būti pagamintas iš šokolado. Tokių rinkoje jau yra ir tai akivaizdžiai matosi kainoje – jie daug brangesni. Kitu atveju dėl glaiste esančių cukrų, augalinių riebalų, turinčių kenksmingų transriebalinių rūgščių, rekomenduoja rinktis ledus be jo.
Taip pat norintiems kuo natūralesnio skonio ledų rekomenduojama etikečių pirmose vietose įvardijamą pieną ar grietinėlę. „Visais atvejais produktas yra tuo sveikesnis ir jo maistinė vertė tuo didesnė, kuo jis mažiau apdorotas“, – priduria V. Kurpienė.
„Kad būtų lengviau suprasti, galime palyginti šviežiai spaustas ir „natūralias“ sultis, parduodamas pakeliuose, pagamintas iš vaisių koncentrato. Pastarosiose vandens bei kietųjų medžiagų kiekis toks pats kaip ir natūraliose, bet maistinė vertė, poveikis sveikatai bei skonis – skiriasi. Teigiama, jog pieno miltelių gamybos proceso metu dalis vertingų pieno baltymų suyra, taigi teigti, kad pieno milteliai – tai tas pats, kas pienas, ar grietinėlės milteliai lygiaverčiai grietinėlei, negalima“, – sako dietistė.
Atidžiai skaitykite ledų etiketes
Taip pat svarbu paminėti tai, kad kartais leduose pieno riebalai keičiami pigesniais, menkaverčiais augaliniais riebalais. Dėl jų pakinta valgomųjų ledų struktūra bei skonis.
„Kalbant apie riebalus, viena teorija teigia, kad mažesnis sočiųjų riebalų (kurie yra piene) kiekis yra geriau, kita vertus, pieno riebalus keičiant menkaverčiais augaliniais hidrogenizuotais aliejais poveikis sveikatai tikrai yra neigiamas. Šie pridėti augaliniai riebalai nėra nesočiųjų riebalinių rūgščių šaltinis, kaip kai kurie įsivaizduoja.
Juose yra pakitusių riebalų (transriebalų), veikiančių kaip kancerogenai (didėja vėžio rizika), jie gali skatinti uždegimus, didinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio ir mažinti „gerojo“ (DTL) cholesterolio lygį. Gera naujiena, kad nuo 2020 metų transriebalų naudojimas Lietuvoje stipriai ribojamas“, – sako V. Kurpienė.
Dietistė priduria, kad renkantis ledus svarbu atsižvelgti ir į tai, kokiomis ligomis sergate. Jei padidėjęs Jūsų cholesterolio lygis, sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, rinkitės ledus, turinčius mažesnį sočiųjų riebalų kiekį (nerekomenduojamas plombyras) ir mažiau cukrų.
Jei kankina alergijos, įvairios odos ligos – būtina vengti leduose esančių dažiklių ir kitų maisto priedų, kurie paaštrina visas esamas alergijas. „Alergiški žmonės turėtų atidžiai skaityti net ir pačių paprasčiausių valgomųjų ledų, pavyzdžiui, grietininių ledų be priedų, etiketes. Net ir tokiuose leduose gali būti riešutų ar kviečių pėdsakų“, – nurodo dietistė V. Kurpienė.